TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Slapti dokumentai atskleidė tikrą paveikslą

2010 07 27 0:00
Į viešumą iškilusi informacija kelia rimtų klausimų dėl JAV politikos Afganistane.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vašingtonas pasmerkė "neatsakingą" tinklalapio "Wikileaks" žingsnį paviešinant 90 tūkst. slaptų JAV karinių dokumentų apie karą Afganistane.

"Wikileaks" paskelbtuose dokumentuose yra duomenų apie afganų civilių žūtis, kurios iki šiol nebuvo žinomos. Kiti dokumentai atspindi NATO susirūpinimą, kad Talibanui padeda Pakistanas ir Iranas.

Pakistanas, gaunantis iš JAV daugiau nei milijardą dolerių už pagalbą kovojant su neramumais regione, suskubo neigti, kad jo žvalgyba ISI talkina talibams Afganistano kare.

Milžiniškas slaptų dokumentų rinkinys, kurį "Wikileaks" paskelbė pavadinimu "Afganistano karo dienoraštis", yra vienas didžiausių informacijos nutekėjimo atvejų JAV istorijoje. Šiuos duomenis gavo amerikiečių dienraštis "The New York Times", britų "The Guardian" ir vokiečių naujienų žurnalas "Der Spiegel". Leidiniai teigia neturėję tiesioginio kontakto su nutekinimo šaltiniu, tačiau savaičių savaites tikrino gautą informaciją. Visi trys leidiniai nusprendė neskelbti duomenų, kurie galėtų pakenkti JAV nacionaliniam saugumui arba sukelti pavojų karių operacijoms, taip pat ir pavardžių, minimų ataskaitose.

Savo ruožtu "Wikileaks" teigia, jog suvėlino 15 tūkst. raportų paviešinimą savo šaltinio reikalavimu, kad sumažintų žalą, kurią jis galėjo patirti. "Wikileaks" atsisako paskelbti savo šaltinį. Spėjama, kad dokumentus perdavė "Wikileaks" karinis analitikas, anksčiau buvęs areštuotas Irake ir apkaltintas slaptos informacijos nutekinimu. Galbūt tai tas pats žmogus, kuris anksčiau perdavė vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas JAV karo sraigtasparnio antskrydis prieš taikius gyventojus.

Purvino karo paveikslas

Tūkstančiai failų su slapta informacija pateko svetainės "Wikileaks" savininkų žinion. Iš dokumentų, su kuriais susipažino žurnalistai, susidaro toks vaizdas: koalicijos pajėgos pralaimi karą Afganistane, kariai žudo šimtus taikių gyventojų, talibų išpuolių skaičius didėja, o visuomenė apie tai negauna informacijos. Be to, Talibanas turėjo priėjimą prie nešiojamų į šilumą reaguojančių raketų lėktuvams numušti. Slapti JAV armijos ir specialiųjų jūrų pajėgų daliniai vykdė specialias misijas, kurių tikslas buvo sučiupti ir nužudyti sukilėlių vadus be teismo, tačiau jos dažnai baigdavosi civilių žūtimi. Koalicijos pajėgos naudojo bepiločius lėktuvus, valdomus iš karinės bazės Nevadoje, kad susektų ir sunaikintų talibus.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas gen. Jamesas Jonesas pareiškė, jog šios slaptos informacijos paviešinimas gali sukelti pavojų amerikiečių ir jų sąjungininkų gyvybėms. Tai 2004-2009 metų laikotarpio dokumentai, vadinasi, tuomet prezidentas Barackas Obama dar nebuvo paskelbęs savo naujosios strategijos Afganistane.

Laimikis istorikams

Kita vertus, šis skandalas yra tikra laimė istorikams. BBC analitikas Davidas Loynas teigia, jog dokumentai suteikė retą galimybę susipažinti su fragmentiška, silpna "žalios žvalgybos" kokybe. Aiškėja, kokia naivi Amerika buvo pradžioje, kaip ją apsėdo Osamos bin Ladeno medžioklė, kokios neveiksmingos yra pagalbos programos, koks didelis Talibano prigimties nesuvokimas ir kokie neparengti afganų policininkai bei kariai. Tad nesunku suprasti, kaip ši informacija supykdė Baltuosius rūmus, siekiančius, kad šie metai taptų persilaužimu Afganistane. Tai, kaip Amerika kontroliuoja Afganistano žvalgybą, taip pat kelia klausimą dėl šios šalies gebėjimo būti nepriklausoma.

Visuomenė turi žinoti

"Wikileaks" įkūrėjas sako, jog pikta reakcija, kurios sulaukta paskelbus dokumentus, rodo, kad demaskuojančią medžiagą viešinantis portalas sėkmingai vykdo savo misiją. Buvęs programišius ir kompiuterių programuotojas 39 metų australas Julianas Assange'as 2006 metų gruodį įkūrė portalą, kuris apibūdina save kaip "pirmąją visuomenės žvalgybos agentūrą", ir pakvietė visus, turinčius kokios nors demaskuojančios informacijos, anonimiškai viešinti ją tinklalapyje. Portalo serveriai yra tose šalyse, kurių įstatymai padeda saugoti skelbiamą informaciją, pavyzdžiui, Švedijoje, Belgijoje. JAV vyriausybė ne kartą griežtai kritikavo portalo veiklą teigdama, kad viešinama informacija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir žmonėms, neretai yra tendencinga bei sudaranti iškreiptą vaizdą. J.Assange'as įsitikinęs, jog skelbti tokią informaciją naudinga visuomenei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"