TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Slovėnai atmetė įstatymą dėl gėjų santuokų

2015 12 21 9:27
Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugiau kaip 60 proc. slovėnų per sekmadienį vykusį balsavimą referendume, kurį žymėjo mažas aktyvumas, atmetė įstatymą dėl gėjų santuokų legalizavimo, rodo rinkimų komisijos paskelbti beveik galutiniai šio plebiscito rezultatai.

Duomenimis, gautais suskaičiavus 99,9 proc. balsalapių, 63,48 proc. rinkėjų tarė „ne“ tam, kad būtų pritarta teisės aktams, kuriuos anksčiau šiais metais patvirtino parlamentas.

Tokia referendumo baigtis yra didelis žingsnis atgal gėjų teisių aktyvistams, kurie vylėsi, jog ši Europos Sąjungos (ES) narė, kurioje gyventojų daugumą sudaro katalikai, taps pirmąja ekskomunistine Europos šalimi, kurioje tos pačios lyties asmenys gali tuoktis ir įsivaikinti.

Daugiau kaip 1,7 mln. žmonių turėjo teisę balsuoti referendume, prieš kurį šioje buvusios Jugoslavijos respublikoje vyko karšti debatai, tačiau aktyvumas siekė vos 36,18 procento.

Kad rezultatai būtų galiojantys, įstatymo priešininkai turėjo užsitikrinti mažiausiai 20 proc. visų registruotų rinkėjų paramą – maždaug 342 tūkst. balsų. Komisijos duomenimis, „Ne“ stovykla iš viso gavo 391 818 balsų.

Pasak Ljudmilos Novak, aukšto rango konservatyvios partijos „Naujoji Slovėnija“ narės, pasiųsta „žinia yra aiški“.

„Turime ginti vaikus, – sakė ji. – Mes sutinkame suteikti deramas teises homoseksualistams, tačiau išsaugoti šeimą kaip pagrindinę aplinką vaikams.“

Kovo mėnesį Slovėnijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo santuoka apibrėžiama kaip „dviejų sąjunga“, o ne kaip „vyro ir moters sąjunga“, tuo suteikiant homoseksualioms poroms tokias pačias teises, kokias turi heteroseksualios poros, įskaitant teisę įsivaikinti.

Tačiau oponentai iškart pradėjo kampaniją už šių pokyčių atšaukimą, tad tas įstatymas taip ir neįsigaliojo, ir nė viena tos pačios lyties asmenų pora negalėjo susituokti.

Viena grupė, pavadinimu „Vaikai pavojuje“, surinko 40 tūkst. parašų, kurių reikėjo norint priversti surengti referendumą šiuo klausimu.

Prieš referendumą vyko karšti debatai, į kuriuos įsiterpė net popiežius Pranciškus, paraginęs slovėnus „remti šeimą, visuomenės gyvenimo struktūrinį atramos tašką“.

„Meilė yra meilė“

Vienalytės santuokos jau yra įteisintos 18 šalių, tarp jų 13 Europos valstybių. Airija pernai gegužę buvo pirmoji, pritarusi homoseksualų santuokoms referendumo būdu.

„Aš balsavau „taip“. Meilė yra meilė, nepriklausomai nuo nieko“, – sakė 24 metų moteris, vardu Ida, šalies pietvakariuose esančiame Koperio uostamiestyje.

Šis tema Slovėnijoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų – ypač jos aspektai, susiję su įsivaikinimu.

Grafitis, iškeverzotas ant vieno Bažnyčios centro sienos netoli tos rinkimų apylinkės, suteikia tam tikros informacijos apie didelius nesutarimus šiuo klausimu.

„Ar priimtum homoseksualaus donoro kraują, kad išgelbėtum savo vaiką?“ – klausia to grafičio autorius.

Kitas rinkėjas sakė, kad taip pat pritaria permainoms, bet pridūrė, kad, jo nuomone, referendumo surengimas šiuo klausimu yra valstybės pinigų švaistymas.

„Dėl to turėtų spręsti ekspertai arba vyriausybė. Jie neturėtų to palikti mums“, – sakė Vojko, pensininkas.

„Tai pinigų išmetimas į balą. Žinoma, aš „už“, bet jei pasirodys, kad bus „ne“, pasaulis iš mūsų juoksis“, – pridūrė jis.

Tai nebe pirmas toks referendumas minimu klausimu: 2012 metais Slovėnijos rinkėjai per plebiscitą jau buvo atmetę gėjų santuokas.

Sekmadienį įvykęs pakartotinas nepritarimas reiškia, kad civiliniame kodekse bus grąžinta ankstesnė formuluotė, suteikianti galimybę tuoktis tik heteroseksualioms poroms, o parlamentas ateinančius 12 mėnesių nebegalės siūlyti jokių naujų projektų, numatančių vienalyčių santuokų įteisinimą.

Esami teisės aktai, pagal kuriuos galima registruoti civilines partnerystes, bet negalima įsivaikinti, liks galioti.

Slovėnija seniai pirmavo tarp savo regionų šalių, įstojusi į Europos Sąjungą 2004-aisiais, devyneriais metais anksčiau negu kaimyninė Kroatija. Liubliana 2007 metais taip pat tapo pirmąja iš postkomunistinių šalių, įsivedusia eurą. Vis dėlto jos visuomenė išlaikė tvirtą tradicinę pakraipą.

Prezidento Boruto Pahoro ir premjero Miro Ceraro valdančioji Modernioji centro partija (SMC), kuri rėmė stovyklą „Taip“, teigė, jog gėjų santuokos eliminuotų diskriminaciją bei suteiktų lygias teises visiems 2 mln. gyventojų turinčios šalies piliečiams.

Tuo tarpu buvęs centro dešinės premjeras Janezas Janša iš opozicinės Slovėnijos demokratų partijos (SDS) su tuo kategoriškai nesutiko.

„Lyties ištrynimas iš santuokos (apibrėžimo) suteikia pagrindą žmogaus teisių pažeidimams mūsų brangiausiųjų – mūsų vaikų – atžvilgiu“, – sakė jis.

Violeta Tomič, Jungtinės kairės partijos deputatė, pirmoji pasiūliusi įteisinti vienalytes santuokas, pažadėjo tęsti kovą.

„Eisime toliau; mes nepasiduosime... Žmogaus teisės nebuvo dovana – jos turėjo būti iškovotos“, – aiškino ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"