TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Slovėnai baiminasi Kipro likimo

2013 04 09 6:36
Slovėnai su nerimu žvelgia į šalies ateitį. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Kipro bankų sektoriaus krizė sukėlė paniką tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Kurai ES šaliai greisia Kipro likimas? Analitikų nuomone, tai - Slovėnija.

1991 metais nuo Jugoslavijos atsiskyrusi maža Alpių valstybė Slovėnija išgyveno klestėjimo laikotarpį. Dėl stabilaus ekonomikos augimo ir ramaus mentaliteto žmonių, skirtingai negu karštakošių kaimynų, ji buvo vadinama Balkanų Šveicarija. Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad šaliai gali grėsti Kipro likimas. "Slovėnijos žmonės labai susirūpinę, - sako europarlamentarė iš Slovėnijos Tanja Fajon. - Slovėnai jaučia neramią atmosferą, nes euro zonos krizės banga gali smogti ir jų valstybei."

Prislėgta ekonomikos problemų

Slovėnija labiausiai iš visų euro zonos valstybių nuogąstauja dėl finansinio chaoso. Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad šioje šalyje artimiausiu metu gali prasidėti rinkos svyravimai ir nestabilumas bankų sektoriuje.

Tačiau visai neseniai Slovėnija klestėjo. Prieš dešimt metų 2 mln. gyventojų turinti Alpių kalnų valstybė buvo pavyzdys visai Europai. Po 2004-ųjų, kai įstojo į ES, Slovėnijos ekonomikos augimo tempas siekė 5 procentus. Slovėnai uždirbdavo daugiau nei kai kurių senųjų Bendrijos narių gyventojai, todėl pagrįstai galėjo didžiuotis savo valstybe. Slovėnija jau 2007-aisiais įsiliejo į euro zoną, bet po metų atėjo sunkūs laikai. Finansų krizė viską apvertė aukštyn kojomis. Po ekonomikos augimo laikotarpio prasidėjo nuosmukis, kuris nesibaigia iki šiol.

Pastaraisiais metais Slovėnija susiduria su recesija. Jos ekonomikai šiais ir ateinančiais metais prognozuojamas nemenkas susitraukimas. Slovėnijos bankai ekonomikos pakilimo metais įsitraukė į rizikingus sandorius, todėl dabar juos slegia beveik 9 mlrd. dolerių (24 mlrd. litų) skolos. Ir jos gali dar labiau padidėti. Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad Slovėnijai reikia 3,8 mlrd. dolerių (10,1 mlrd. litų) finansinės injekcijos. Šią sumą šalies vyriausybė planuoja gauti iš tarptautinių rinkų, tačiau nesėkmės atveju jai tektų kreiptis į euro zonos valstybes.

Išgyvens krizę

Vis dėlto kai kurie ekonomikos ekspertai mano, jog Slovėnija, kad ir kokios būtų niūrios naujienos, išgyvens ir jai negrės Kipro likimas. "Pažvelgę į Slovėnijos bankų sektoriaus ir potencialios finansinės pagalbos dydį, negalime šios valstybės lyginti su Kipru. Jos padėtis daug geresnė", - tvirtina Slovėnijoje dirbantis "Citibank" analitikas Jaromiras Sindelas.

Slovėnijos ekonomika mažiau priklausoma nuo finansų sektoriaus. Jos beveik nepaveikė "nuodingose" skolose paskendusios Graikijos investicijos, dėl kurių Kipro bankai patyrė milžiniškų nuostolių. Slovėnijos valstybės skola taip pat mažesnė negu Kipro - sudaro 59,5 proc. (Kipro - 93,1 proc.).

"Esame savo padėties šeimininkai. Kol kas bandysime gelbėtis patys, be kitų euro zonos valstybių paramos", - sako europarlamentarė T.Fajon. Ji tiki, kad Slovėnija išgyvens sunkų laikotarpį ir po kurio laiko vėl pasieks prieš krizę buvusį klestėjimą. "Šiuo metu padėtis Slovėnijoje bloga, tačiau tai laikina. Visoms valstybėms būna sunkių laikų, bet juos reikia ištverti. Krizė anksčiau ar vėliau baigsis ir į Slovėnija vėl išgyvens pakilimą", - neabejoja T.Fajon.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"