TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Slovėnija pasirinko tradicinę šeimos sampratą

2015 12 22 6:00
Berniukas už savo tėtį įmetė balsalapį į dėžę - vaikų klausimas labiausiai jaudino tradicinės šeimos gynėjus Slovėnijoje.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Beveik dviem trečdaliams rinkėjų tai išvis nerūpėjo, o kitų dauguma nusprendė, kad gėjai negalės nei tuoktis, nei įsivaikinti.

Daugiau kaip 60 proc. slovėnų per referendumą atmetė įstatymą dėl gėjų santuokų legalizavimo. Tokia referendumo baigtis yra didelis žingsnis atgal gėjų teisių aktyvistams, kurie vylėsi, jog ši Europos Sąjungos narė, kurioje gyventojų daugumą sudaro katalikai, taps pirmąja buvusia komunistine Europos šalimi, leisiančia tos pačios lyties asmenims tuoktis ir įsivaikinti. Maždaug 63,5 proc. rinkėjų per balsavimą sekmadienį tarė „ne“ teisės aktams, kuriuos anksčiau šiais metais patvirtino parlamentas. Nors debatai buvo karšti, balsavo vos 36,2 proc. iš 1,7 mln. tokią teisę turinčių žmonių.

Kad rezultatai būtų galiojantys, įstatymo priešininkai turėjo užsitikrinti mažiausiai 20 proc. visų registruotų rinkėjų paramą – maždaug 342 tūkst. balsų. „Ne“ stovykla iš viso gavo 391 818 balsų.

Pasak Ljudmilos Novak, aukšto rango konservatyvios partijos „Naujoji Slovėnija“ narės, pasiųsta „žinia yra aiški“. „Turime ginti vaikus, – sakė ji. – Mes sutinkame suteikti deramas teises homoseksualistams, tačiau turime išsaugoti šeimą kaip pagrindinę aplinką vaikams.“

Kovo mėnesį Slovėnijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo santuoka apibrėžiama kaip „dviejų sąjunga“, o ne kaip „vyro ir moters sąjunga“, tuo suteikdamas homoseksualioms poroms tokias pačias teises, kokias turi heteroseksualios poros, įskaitant teisę įsivaikinti. Tačiau oponentai iškart pradėjo kampaniją už šių pokyčių atšaukimą, tad įstatymas taip ir neįsigaliojo, ir nė viena tos pačios lyties asmenų pora negalėjo susituokti. Gupė „Vaikai pavojuje“ surinko 40 tūkst. parašų, kurių reikėjo norint priversti surengti referendumą šiuo klausimu.

Į debatus buvusioje Jugoslavijos respublikoje įsiterpė net popiežius Pranciškus, ragindamas slovėnus „remti šeimą, visuomenės gyvenimo struktūrinį atramos tašką“.

Karščiausia tema – įvaikinimas

Vienalytės santuokos jau įteisintos 18-oje šalių, tarp jų 13-oje Europos valstybių. Yra dar virtinė šalių, kuriose gėjų santuokos įteisintos atskiruose regionuose, pavyzdžiui, visoje Jungtinėje Karalystėje, išskyrus Šiaurės Airiją, Danijai priklausančioje Grenlandijoje. Meksikos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad vietos įstatymai, draudžiantys gėjų santuokas, yra nekonstituciniai. Tai leidžia poroms teismuose apginti šią savo teisę, todėl Meksika laikoma šalimi, kurioje gėjų santuokos yra legalios. Airija pernai gegužę buvo pirmoji, per referendumą pritarusi homoseksualų santuokoms.

„Aš balsavau „taip“. Meilė yra meilė, nepriklausomai nuo nieko“, – sakė 24 metų moteris vardu Ida, gyvenanti šalies pietvakariuose esančiame Koperio uostamiestyje.

Ši tema Slovėnijoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų – ypač jos aspektai, susiję su įsivaikinimu. Grafitis, iškeverzotas ant vieno Bažnyčios centro sienos netoli rinkimų apylinkės, byloja apie didelius nesutarimus šiuo klausimu. „Ar priimtum homoseksualaus donoro kraują, kad išgelbėtum savo vaiką?“ – klausia to grafičio autorius.

Kitas rinkėjas sakė pritariąs permainoms, bet pridūrė, kad referendumo rengimas šiuo klausimu yra valstybės pinigų švaistymas. „Dėl to turėtų spręsti ekspertai arba vyriausybė. Jie neturėtų to palikti mums“, – sakė pensininkas Vojko. Jis būgštavo, kad referendumui pasibaigus balsavimu „ne“, „pasaulis iš mūsų juoksis“.

Tai nebe pirmas toks referendumas Slovėnijoje – 2012 metais rinkėjai per plebiscitą jau buvo atmetę gėjų santuokas. Sekmadienį įvykęs pakartotinis nepritarimas reiškia, kad Civiliniame kodekse bus grąžinta ankstesnė formuluotė, suteikianti galimybę tuoktis tik heteroseksualioms poroms, o parlamentas ateinančius 12 mėnesių nebegalės siūlyti jokių naujų projektų, numatančių vienalyčių santuokų įteisinimą. Esami teisės aktai, pagal kuriuos galima registruoti civilines partnerystes, bet negalima įsivaikinti, liko galioti.

Kova vyksta toliau

Slovėnija , įstojusi į Europos Sąjungą 2004-aisiais, devyneriais metais anksčiau negu kaimynė Kroatija, seniai pirmauja tarp regiono šalių. 2007 metais ji tapo pirmąja iš pokomunistinių šalių, įsivedusia eurą. Vis dėlto Slovėnijos visuomenė išlaikė tvirtą tradicinę pakraipą.

Prezidento Boruto Pahoro ir premjero Miro Ceraro valdančioji Modernioji centro partija, rėmusi stovyklą „ taip“, teigė, jog gėjų santuokos pašalintų diskriminaciją bei suteiktų lygias teises visiems 2 mln. gyventojų turinčios šalies piliečiams. Tuo metu buvęs centro dešinės premjeras Janezas Janša iš opozicinės Slovėnijos demokratų partijos su tuo kategoriškai nesutiko. „Lyties ištrynimas iš santuokos apibrėžimo suteikia pagrindą žmogaus teisių pažeidimams mūsų brangiausiųjų – mūsų vaikų – atžvilgiu“, – sakė jis.

Violeta Tomič, Jungtinės kairės partijos deputatė, pirmoji pasiūliusi įteisinti vienalytes santuokas, pažadėjo tęsti kovą. „Eisime toliau. Mes nepasiduosime... Žmogaus teisės nebuvo dovana – jos turėjo būti iškovotos“, – aiškino ji.

BNS, LŽ

Šalys, legalizavusios gėjų santuokas

Olandija (2000 metais)

Belgija (2003)

Kanada (2005)

Ispanija (2005)

Pietų Afrikos Respublika (2006)

Norvegija (2009)

Švedija (2009)

Argentina (2010)

Islandija (2010)

Portugalija (2010)

Danija (2012)

Brazilija (2013)

Anglija ir Velsas (2013)

Prancūzija (2013)

Naujoji Zelandija (2013)

Urugvajus (2013)

Liuksemburgas (2014)

Škotija (2014)

Suomija (priimta 2015, įsigalios nuo 2017)

Airija (2015)

JAV (2015)

Meksika (2015)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"