TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Smėlį importuoja net dykumų valstybės

2016 05 16 6:00
SIPA/Scanpix nuotrauka

Smėlį laikome savaime suprantamu dalyku. Regis, jo yra visur – nuo dykumų iki paplūdimių ir vaikų žaidimų aikštelių. Šis gamtos turtas yra toks pelningas, kad kai kuriose pasaulio dalyse net veikia smėlio kontrabandininkai.

Prieš šešerius metus tyrinėdamas vieną Jamaikos paplūdimį ir mėgindamas išsiaiškinti erozijos priežastis mokslininkas Pascalis Peduzzi iš vietos gyventojų sužinojo keistą faktą. Jis nė nenumanė, kad dėl to gali būti kalta vietos mafija. Tie ginkluoti asmenys vidury nakties vyksta į paplūdimį, prisikasa smėlio ir jį vėliau parduoda. „Buvau priblokštas, kad žmonės čia kovoja dėl smėlio“, – sakė P. Peduzzi.

Jamaika toli gražu ne vienintelė šalis, kurioje veikia smėlio mafija. Panašiai lobsta mažiausiai tuzinas kitų, tarp kurių galima paminėti Nigerijos, Maroko, Izraelio gaujas.

2010 metais Singapūras buvo apkaltintas pirkęs iš kontrabandininkų smėlį, kurį tie naktimis kasė nuo kaimyninių Indonezijos ir Malaizijos salų pakrančių. Baimintasi, kad taip ne tik mažėja pakrantės, bet ir kyla pavojus per artimiausią dešimtmetį visiškai išnykti kelioms mažesnėms tropinėms saloms. Tą smėlį esą supirko Singapūro žemvaldžiai, kurie taip plečia savo valdas.

Indijoje kova dėl smėlio yra nuožmiausia. Pastaruoju metu čia vyksta smėlio mafijų susirėmimai, per kuriuos jau žuvo šimtai žmonių, įskaitant policininkus, valdininkus ir paprastus žmones. Nusikaltėliai suaktyvėjo maždaug prieš dešimtmetį, kai šalyje prasidėjo statybų pakilimas. Jie ėmė vogti žemę ir žudyti žmones.

Kai kas juokauja, kad visa mūsų civilizacija yra sukurta ant smėlio. Jį statyboms naudojo jau senovės egiptiečiai. XV amžiuje Italijos amatininkai iš smėlio išmoko pagaminti skaidrų stiklą, kuris vėliau buvo naudojamas mikroskopams, teleskopams ir kitoms technologijoms, atvėrusioms kelią mokslo revoliucijai. Įvairių rūšių smėlis dabar yra pagrindinė ploviklių, kosmetikos, dantų pastos, saulės kolektorių, išmaniųjų telefonų ekranų sudedamoji dalis. Jis naudojamas pastatų statybai – betono konstrukcijos sudarytos iš smėlio, žvyro ir cemento.

JAV geologijos tarnybos duomenimis, 2014 metais pasaulyje iškasta apie 196 mln. tonų smėlio. Prognozuojama, kad iki 2018-ųjų pasaulyje šios žaliavos paklausa kasmet augs 5,5 procento.

Šią tendenciją itin didina statybų sektoriaus pakilimas. Pavyzdžiui, kinai aktyviai tiesia naujus kelius, stato užtvankas, pastatus, gamyklas. Kinija taip pat pila dirbtines salas Pietų Kinijos jūroje, kur nori įtvirtinti savo įtaką. Anot P. Peduzzi, per pastaruosius ketverius metus ši šalis sunaudojo daugiau smėlio nei JAV per visą praėjusį šimtmetį. Didesnį smėlio poreikį pastaraisiais metais taip pat nulėmė atsiradusi hidraulinio uolienų ardymo technologija, kuri naudojama naftos gręžiniuose.

Smėlis priskiriamas prie neatsinaujinančių gamtos išteklių, tad jo pasiūla ne begalinė. Pavyzdžiui, Dubajus išnaudojo artimiausius šaltinius, todėl jį teko importuoti iš Australijos. 2014 metais Jungtiniai Arabų Emyratai importavo smėlio, akmens ir žvyro už 456 mln. dolerių. Gali pasirodyti keista, kad dykumų valstybė perka smėlį, tačiau vėjų nugludintų dykumų smėlis ne itin tinkamas statyboms.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"