TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Smilkstančio parako dūmai gaubia Kalnų Karabachą

2014 08 07 6:00
Armėnas karys su kalašnikovu stebi niekieno nepripažįstamos Kalnų Karabacho respublikos sieną. AFP/Scanpix nuotraukos

Ten visada neramu, visada šaudoma ir žūva žmonės. Tačiau nei Armėnija, nei Azerbaidžanas šiuo metu neketina vėl pradėti plataus masto karo veiksmų dėl Kalnų Karabacho - dar vieno sovietų ir Rusijos pagalba įšaldyto konflikto.

Per susirėmimus, kurie pastarosiomis dienomis pratrūko tarp Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgų dėl ginčijamo Kalnų Karabacho, žuvo 15 karių - 12 Azerbaidžano ir 3 Armėnijos. Nutraukti ugnį šiame Azerbaidžano anklave buvo susitarta prieš 20 metų, po šešerius metus trukusio karo, per kurį žuvo 30 tūkst. žmonių. Bet nuo to laiko abi šalys nuolat kaltina viena kitą šio susitarimo pažeidimu.

Azerbaidžanas ir Armėnija dešimtmečius nesutaria dėl Kalnų Karabacho - kalnuoto, beveik ištisai etninių armėnų gyvenamo, bet iš visų pusių Azerbaidžano apsupto regiono - statuso. Šį autonominį regioną sukūrė sovietų valdžia sovietiniame Azerbaidžane praėjusio amžiaus trečiąjį dešimtmetį. Maskvai valdant sena armėnų ir azerbaidžaniečių nesantaika, vyravusi iki abiejų šalių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą, buvo kontroliuojama. Tačiau Sovietų Sąjungai devintąjį dešimtmetį pradėjus byrėti, įtampa atsinaujino ir peraugo į karą, mat Kalnų Karabachas panoro oficialiai susijungti su Armėnija. 1991 metais pasiskyrusi regiono valdžia vienašališkai paskelbė nepriklausomybę. Po trejų metų, tarpininkaujant Rusijai, buvo pasiektas susitarimas nutraukti ugnį.

Abi šalys - agresorės

Kalnų Karabacho teritorija užima apie 4400 kvadratinių kilometrų, Armėnijos pajėgos kontroliuoja ją juosiančias buferines zonas. De facto Kalnų Karabachas yra autonomija, bet Azerbaidžanas neatsisako savo pretenzijų į regioną. Per tarptautinės vadinamosios Minsko grupės, kuriai drauge pirmininkauja Rusija, Prancūzija ir JAV, derybas, organizuojamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, nesugebėta priimti rezoliucijos dėl šio įšaldyto konflikto. Praėjo du dešimtmečiai, kai buvo paskelbtos paliaubos, bet ginkluoti konfliktai pasienyje niekada nesiliovė. Tiesa, į didesnio masto karą jie neperaugo.

Ir dabar neaišku, kodėl smurtas atsinaujino. Azerbaidžanas tvirtina, kad jo kariai žuvo per susirėmimus su "Armėnijos sabotažo grupėmis", o Kalnų Karabacho vadovybė teigia, jog keli jos kariai žuvo atremdami Azerbaidžano pajėgų puolimą. Nepriklausomi šaltiniai patvirtino, kad armėnų pozicijos iš tiesų buvo apšaudytos.

Tokie kaltinimai skamba nuolat. Pietų Kaukazo žinovai aiškina, kaip viskas vyksta: kuri nors viena šalis pradeda, tada kita nusprendžia atsakyti, o po virtinės incidentų niekas nebegali pasakyti, kas yra agresorius, nes iš tiesų ir viena, ir kita yra agresorės, kaip visada ir buvo. Žiemomis dažniausiai būna daug ramiau, nes visi tūno susigūžę savo apkasuose. Pavasarį ir vasarą padėtis smarkiai pablogėja.

Armėnų karys apkasuose Kalnų Karabache prie Azerbaidžano sienos.

Kiekvienas turi savo tiesą

Azerbaidžanas laiko Kalnų Karabachą neteisėtai okupuota teritorija ir pabrėžia, kad Armėnijos remiamų separatistų pasiskelbusios valdžios niekas pasaulyje nepripažįsta.

Armėnija savo ruožtu tvirtina, jog Kalnų Karabachas "neturi ateities Azerbaidžane", ir reikalauja užbaigti konfliktą "Kalnų Karabacho žmonių teisės į apsisprendimą pripažinimu". Tas pripažinimas greičiausiai baigtųsi nepriklausomybe ir susijungimu su Armėnija. Skelbiama, kad 95 proc. iš 145 tūkst. Kalnų Karabacho gyventojų yra etniniai armėnai.

Minsko grupė paragino Azerbaidžano ir Armėnijos prezidentus "nedelsiant imtis veiksmų įtampai mažinti ir gerbti ugnies nutraukimo susitarimą", taip pat "kuo greičiau atnaujinti konflikto taikaus sureguliavimo derybas". Abiejų šalių prezidentai buvo susitikę lapkritį, bet jokio proveržio derybose nematyti. Šios valstybės visiškai nepasitiki viena kita. Taikos procesas - it koks šešėlis be jokio turinio.

Baku prisibijo Rusijos

Armėniją palaiko Rusija, prieš metus pakeitusi jos politinį kursą, kai į šalį atvyko Vladimiras Putinas. Jerevanas staiga atsisakė planų pasirašyti sutartį su Europos Sąjunga ir nusprendė jungtis prie Muitų sąjungos. Maskva savo įtaką Baku yra praradusi.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė, kad V. Putinas Sočyje atskirai susitiks su Armėnijos prezidentu Seržu Sarkisianu ir Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, o paskui mėgins surengti trišales derybas. Tačiau Azerbaidžano lyderis į Sočį gali nė neatvykti.

Smurtas tarp energetikos išteklių turtingo Azerbaidžano ir Maskvos sąjungininkės Armėnijos paaštrėjo kaip tik dabar, kai šiame regione su nerimu stebima istorinė Kremliaus konfrontacija su Vakarų šalimis dėl Ukrainos, kurioje ginkluotosios pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais. Kai kurie ekspertai perspėja, kad V. Putinas, kovą aneksavęs Krymą, ketina perbraižyti Europos žemėlapį, o nesibaigianti krizė Ukrainoje gali atverti senas žaizdas ir net išprovokuoti naujus konfliktus tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Kita vertus, Kremliui svarbu sumažinti įtampą tarp Azerbaidžano, kuriame veikia Vakarų energetikos milžinės BP, „ExxonMobil“, ir Armėnijos, siekiančios glaudesnių ryšių su Rusija, nes taip bus patvirtintas Rusijos, kaip pagrindinės saugumo garantės posovietinėje erdvėje, vaidmuo ir išsklaidyti nuogąstavimai, jog pakraščiai aplink ją liepsnoja.

Kol kas abejojama, kad artimiausiu metu galėtų vėl įsiplieksti karas dėl Kalnų Karabacho. Taip nemano nei Armėnijos gynybos ministerija, tokio noro nerodo nei Azerbaidžanas. Pasak kai kurių ekspertų, Baku prisibijo Maskvos ir atidžiai stebi Rusijos vaidmenį šiame konflikte. O kol kas visas šalis, regis, tenkina, tam tikra dozė nestabilumo ir apsižnaibymų dėl Kalnų Karabacho.

Ar šis įšaldytas konfliktas gali įsisiūbuoti? Tokia grėsmė išlieka.

rferl.org, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"