TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Smolensko tragedija vis dar temdo Lenkijos politiką

2016 04 01 6:00
Likus mėnesiui iki šeštųjų katastrofos metinių prie prezidentūros Varšuvoje vyko aukų atminimo ceremonija. Reuters/Scanpix nuotrauka

2010 metų balandį Smolenske sudužus lėktuvui žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar 95 aukšto rango pareigūnai. Dabar ši tragedija vėl atsidūrė šalies politinių diskusijų centre.

Ketvirtadienį penki su skrydžio organizavimu susijęs žmonės davė parodymus byloje dėl šios katastrofos. Svarbiausias iš jų – Tomaszas Arabskis. 2010-ųjų balandį jis vadovavo tuometinio ministro pirmininko Donaldo Tusko, kuris dabar yra Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, biurui.

T. Arabskis ir dar keturi pareigūnai kaltinami tuo, kad netinkamai vykdė savo, kaip valstybės tarnautojų, pareigas. Jeigu bus nuteisti, jiems gresia treji metai kalėjimo. Bylą prieš juos iškėlė kelių avarijoje žuvusiųjų šeimos nariai. T. Arabskis tvirtina, kad prižiūrėjo tik premjero D. Tusko kelionės organizavimą, o prie prezidento L. Kaczynskio skrydžio niekaip neprisidėjo.

Kaltina D. Tuską

Kai kurie valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT) nariai mano, kad baudžiamojon atsakomybėn reikėtų patraukti ir D. Tuską. Pasak jų, tuometinis premjeras netinkamai reagavo į nelaimę ir nesugebėjo išsiaiškinti tikrosios katastrofos priežasties.

2010 metų balandį santykiai tarp prezidento L. Kaczynskio, jo brolio dvynio Jaroslawo, kuris dabar vadovauja ĮT partijai, ir D. Tusko centro dešiniųjų vyriausybės buvo labai įtempti. Abi stovyklos varžėsi, kuriai derėtų atstovauti šaliai užsienyje. Tais metais buvo minimos Katynės žudynių 70-osios metinės. 1940 metų pavasarį slaptoji Sovietų Sąjungos policija, siekdama sunaikinti Lenkijos elitą, nužudė daugiau nei 21 tūkst. karo belaisvių. Užuot premjerui kartu su prezidentu Katynėjė, netoli Smolensko, paminėjus šią tragediją, buvo surengtos dvi atskiros ceremonijos.

2010-ųjų balandžio 7 dieną Smolensko oro uoste sėkmingai nusileido D. Tuskas. Katynėje jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai buvo pirmas kartas, kai šios šalies lyderis atvyko pagerbti žudynių aukų. Po trijų dienų, tvyrant tirštam rūkui, lėktuvas, kuriuo skrido prezidentas L. Kaczynskis ir kiti aukšti šalies pareigūnai, sudužo netoli to paties oro uosto pakeliui į antrą iškilmingą ceremoniją. Tarp aukų buvo visų Lenkijos partijų atstovų, bet dauguma jų priklausė ĮT stovyklai.

J. Kaczynskis, kuris paskutinis kalbėjo su broliu telefonu ankstų tos dienos rytą, iki šiol viešumoje visada dėvi juodą kostiumą ir kaklaraištį. Praėjus dvejiems metams po katastrofos ĮT lyderis per parlamento posėdį kreipėsi į D. Tuską: „Viskas, kas vyko prieš katastrofą, yra jūsų kaltė. Tai buvo jūsų politikos pasekmė. Politiškai jūs esate šimtu procentų atsakingas už Smolensko katastrofą.“

Padarė ne viską

Remiantis apklausomis, daugiau nei trys ketvirtadaliai lenkų mano, kad D. Tusko vyriausybė padarė ne viską, kad nustatytų tikrąsias avarijos priežastis. Kritikai įsitikinę, jog premjeras neturėjo leisti rusams pirmiems atlikti tyrimo. Per penktąsias katastrofos metines tik 20 proc. apklaustų Lenkijos gyventojų atsakė, kad įvykis ištirtas išsamiai, o 31 proc. jų nurodė, jog Smolensko aviakatastrofa iš tikrųjų yra iš anksto suplanuotas išpuolis. Viena versijų: kadangi lėktuvas sudužo Rusijos teritorijoje, šią nelaimę galėjo surežisuoti Maskva. Tokios nuomonės nuo 2011-ųjų laikosi ir Antonis Macierewiczius – artimas J. Kaczynskio patikėtinis, Lenkijos gynybos ministras. Jis ne kartą teigė, kad lėktuvas sudužo įvykus dviem sprogimams.

Oficialus avarijos tyrimas nepateikė jokių įrodymų, kad ją sukėlė sprogimas. D. Tusko vyriausybė katastrofos priežastis pavedė išsiaiškinti aviacijos ekspertams, jų nuomonė daugiausia sutapo su kolegų iš Rusijos išvadomis: dėl avarijos kaltas pilotas. Lenkų tyrėjai nusprendė, kad skubotai ir atmestinai mokyta įgula skrido per žemai ir ignoravo pakartotinius skrydžių kontrolės įspėjimus, o dėl prastų oro sąlygų negalėjo gerai matyti žemės. Tačiau Lenkijos ekspertai taip pat nustatė, kad Rusijos eismo kontrolieriai įgulai teikė neteisingą informaciją apie lėktuvo padėtį. Maskva šiai išvadai nepritaria.

Smolensko tragedija

2010 metų balandžio 10 dieną Vakarų Rusijos Smolensko oro uoste sudužus lėktuvui žuvo 96 žmonės. Aukšto rango Lenkijos delagacija keliavo paminėti Katynės žudynių 70-ųjų metinių. 1940-ųjų pavasarį Sovietų Sąjungos slaptoji policija čia nužudė tūkstančius iškilių Lenkijos karininkų, policininkų ir intelektualų.

Tarp žuvusiųjų buvo

– Prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona Maria,

– Prezidento kanceliarijos vedėjas Wladyslawas Stasiakas,

– Nacionalinio saugumo biuro vadovas Aleksanderis Szczyglo,

– Nacionalinio banko prezidentas Slawomiras Skrzypekas,

– opozicijos lyderis, Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Jerzy Szmajdzinskis,

– užsienio reikalų viceministras Andrzejus Kremeris,

– Generalinio štabo viršininkas generolas Franciszekas Gagoras,

– Kovos ir kančių paminklų apsaugos tarybos sekretorius Andrzejus Przewoznikas

ir kiti Lenkijos pareigūnai.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"