TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šnipinėja artimiausi draugai

2015 06 25 6:00
Amerikiečiai klausėsi trijų Prancūzijos prezidentų: Jacques'o Chiraco, Nicolas Sarkozy ir Francois Hollande'o. lejdd.fr nuotrauka

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as nepriimtinu pavadino Jungtinių Valstijų vykdytą jo ir dviejų ankstesnių prezidentų šnipinėjimą bei pabrėžė, kad šalis netoleruos jokių veiksmų, keliančių grėsmę jos saugumui.

F. Hollande'as tai pareiškė po skubaus gynybos tarybos pasitarimo, kurį sušaukė, kai nutekinti griežtai įslaptinti dokumentai atskleidė, jog Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) šnipinėjo tris Prancūzijos prezidentus: F. Hollande'ą, Nicolas Sarkozy ir Jacques'ą Chiracą. Dokumentus paskelbė vyriausybių paslaptis viešinantis ir su Prancūzijos dienraščiu „Liberation“ bei portalu „Mediapart“ bendradarbiaujantis tinklalapis „WikiLeaks“.

Slapti duomenys paviešinti tokiu metu, kai Prancūzijos parlamentas rengiasi priimti įstatymą, suteikiantį valstybei didesnes galias sekti piliečius. Šių priemonių Prancūzija nusprendė imtis susidūrusi su padidėjusiu terorizmo pavojumi.

Pats prezidentas F. Hollande'as buvo šnipinėjamas 2012 metų gegužę, kai perėmė postą iš N. Sarkozy. Šis valdė Prancūziją 2007–2012 metais, o prieš tai nuo 1995-ųjų - J. Chiracas. Amerikiečiai klausydavosi ir kitų Prancūzijos vyriausybės ministrų bei šios šalies ambasadoriaus JAV.

Iš paviešintų dokumentų matyti, kad N. Sarkozy, laikytas proamerikietišku prezidentu, svarstė galimybę atnaujinti Izraelio ir palestiniečių taikos derybas nedalyvaujant amerikiečiams, taip pat kritikavo Jungtines Valstijas dėl finansų krizės. Savo ruožtu F. Hollande'as bijojo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos dar 2012 metais ir šiuo klausimu net buvo sušaukęs slaptą ministrų kabineto posėdį. NSA surinktoje medžiagoje taip pat teigiama, jog socialistas F. Hollande'as, vos prieš kelias dienas atėjęs į valdžią, nusivylė pirmu susitikimu su konservatore Angela Merkel ir pareikalavo derybų su Socialdemokratų partijos, jos koalicijos jaunesnės partnerės, lyderiais.

"Prancūzijos žmonės turi teisę žinoti, kad tie, kurie laikomi draugais, vykdo jų išrinktos vyriausybės priešišką sekimą", - pareiškė "WikiLeaks" įkūrėjas Julianas Assange'as, jau trejus metus besislapstantis nuo teisingumo Ekvadoro ambasadoje Londone. Jis pažadėjo netrukus paskelbti dar daugiau "svarbių atskleidimų".

Artimų Vakarų sąjungininkių šnipinėjimo skandalas neseniai supurtė ir Vokietiją. Paaiškėjo, kad NSA klausydavosi ir šios šalies pareigūnų, o pačios Vokietijos žvalgybos tarnyba BND talkino NSA renkant medžiagą apie pareigūnus bei kompanijas kitur Europoje. Buvo šnipinėjama ir kanclerė A. Merkel.

NSA vykdyto piliečių sekimo mastą atskleidė buvęs NSA darbuotojas Edwardas Snowdenas. Paskui jis, pabūgęs baudžiamojo persekiojimo, pabėgo iš JAV ir pasislėpė Rusijoje.

Dėl "WikiLeaks" paviešintos informacijos Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas iškvietė pasiaiškinti JAV ambasadorę Jane Hartley. Eliziejaus rūmai priminė JAV įsipareigojimus, duotus po ankstesnių paviešinimų 2013 metais, nešnipinėti Prancūzijos lyderių. Tartis dėl didesnio supratimo Paryžius siunčia į Vašingtoną aukščiausio rango žvalgybos pareigūną - Prancūzijos nacionalinės žvalgybos koordinatorių Didier Le Bret.

Baltieji rūmai kol kas apsiribojo pareiškimu, kad nesiklauso Prancūzijos prezidento F. Hollande'o pokalbių ir neketina to daryti, bet numanomų ankstesnių žvalgybos veiksmų nekomentavo.

Michele Alliot-Marie, dirbusi gynybos ir užsienio reikalų ministre prezidentaujant J. Chiracui ir N. Sarkozy, pabrėžė, jog Prancūzija seniai žinojo, kad JAV turi technines priemones perimti pareigūnų pokalbius. "Nesame naivūs, pokalbiai tarp Gynybos ministerijos ir prezidento vyko ne telefonu, - patikino ji. - Bet tai užduoda klausimą, ar santykiai su sąjungininkais kelia pasitikėjimą."

„Sunku susitaikyti su mintimi, kad tarp sąjungininkų gali būti vykdoma tokio pobūdžio veikla, susijusi su Respublikos prezidento pokalbių klausymusi, – komentavo Prancūzijos vyriausybės atstovas Stephane'as Le Follas. – Kai kovojame su terorizmu, sunku įsivaizduoti arba suprasti, kas gali motyvuoti sąjungininką šnipinėti savo sąjungininkus."

Tačiau vyriausybės atstovas stengėsi nesureikšminti skandalo ir sakė, kad jis neturėtų peraugti į didesnę krizę. Juo labiau jog paviešinti duomenys anaiptol nėra sukrečiantys. Pasak apžvalgininkų, JAV diplomatai informaciją apie Prancūzijos lyderius galėjo surinkti ir tiesiog dirbdami savo darbą. Tam nereikia specialios antenos, kuri, kalbama, įrengta ant ambasados stogo. Kaip nurodė vienas prancūzų žvalgybos ekspertas, gausybė informacijos duoda mažai naudos, bet amerikiečiai tai daro, nes gali.

Savo ruožtu prancūzų lyderiai puikiai žino, kad šnipinėja net draugai. Svarbiausia taisyklė - neapsišviesti. O jei jau taip nutinka, tada lauk didžiausio diplomatinio pasipiktinimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"