TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šnipų kelias vedė ir į Lietuvą

2009 01 09 0:00
Vokietijos žvalgybos tarnyba įtariama neteisėtai veikusi kai kurių ES ir NATO valstybių, taip pat Lietuvos, teritorijoje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Keli Estijos parlamento nariai išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kad Vokietijos žvalgyba galėjo slapta veikti jų šalyje. Aiškėja, jog šnipai savo misijas vykdė ir Lietuvoje.

Estijos parlamento komisijos, prižiūrinčios specialiųjų tarnybų veiklą, nariai Karelas Ruutli ir Ainas Seppikas pareiškė ketinantys per pirmą šiais metais komisijos posėdį iškelti klausimą dėl neteisėtos Vokietijos žvalgybos veiklos jų šalyje.

Pažeistas suverenumas.

"Buvo pažeistas mūsų valstybės suverenitetas", - tokie A.Seppiko žodžiai cituojami straipsnyje, ketvirtadienį išspausdintame savaitraštyje "Eesti Ekspress". Jis komentavo publikaciją "Pikantiškos seklių paslaugos draugų užnugaryje", pasirodžiusią gruodžio 2 dieną Vokietijos žurnale "Stern".

Šio leidinio duomenimis, Vokietijos žvalgyba daug metų veikė Estijos teritorijoje, bet neinformavo apie tai sąjungininkų Šiaurės Atlanto aljanse. Apie šią veiklą, pasak "Stern", nieko nežinojo ir Estijos saugumo policija.

Publikacijoje teigiama, jog Vokietijos žvalgybos tarnyba (BND) 2004-2006 metais aktyviai bendradarbiavo su privačia Austrijos detektyvų agentūra "HCL International Limited". Vis dėlto straipsnio "Eesti Express" savaitraštyje autoriui Hansui Martinui Tillackui nepavyko sužinoti, ko būtent vokiečiai, padedami austrų, ieškojo Estijoje.

"Reikia nustatyti šios istorijos aplinkybes ir išklausyti saugumo policijos nuomonę", - pabrėžė K.Ruutli. Jis pridūrė, kad savo žodį taip pat turi tarti šalies ministrų kabinetas.

"Draugų niekas nešnipinėja"

Pasak "Stern", austrų detektyvai BND nurodymu slapta veikė ne tik Estijoje, bet ir keliose kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tarp jų - Lietuvoje. "HCL International Limited" padaliniai buvo įkurti Maskvoje ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) mieste Keiptaune. Labiausiai esą domėtasi rusų ir italų organizuoto nusikalstamumo grupių mėginimais plauti pinigus.

Šie faktai pradėjo aiškėti tik tada, kai du minėtos privačių seklių agentūros darbuotojai, įtariami bandymu papirkti policijos pareigūną, buvo sulaikyti Vokietijos Mionchengladbacho mieste. Apklausos rezultatai leido padaryti prielaidą, kad sekliai vykdė BND užsakymą. Jų teismo procesas turėtų prasidėti artimiausiu metu.

Kilus skandalui BND vadovas Ernstas Uhrlau buvo priverstas teisintis, jog iš tiesų "draugų niekas nešnipinėja", o slapčiomis pasiųsti privatūs detektyvai esą neturėjo užduoties sekti ES valstybių narių politikus ar kitus pareigūnus.

Estus laiko nepatikimais?

Daugelio ES ir NATO valstybių vadovams praėjusių metų pabaigoje nerimą galėjo sukelti žinia apie sulaikytą buvusį aukšto rango Estijos gynybos ministerijos pareigūną Hermaną Simmą. Jis, kaip įtariama, ilgą laiką šnipinėjo Rusijos naudai. Manoma, H.Simmas galėjo parduoti Maskvai ne tik Estijos, bet ir kitų Aljanso valstybių paslaptis.

Tokie pranešimai privertė susvyruoti pasitikėjimą Estijos ir kitų buvusių komunistinio bloko valstybių gebėjimu apsisaugoti nuo žalingos Rusijos žvalgybos tarnybų, turinčių nemažai dar nuo Sovietų Sąjungos laikų išlikusių naudingų kontaktų, veiklos. Šiame kontekste pranešimai, kad vienos didžiųjų NATO valstybių narių žvalgyba aktyviai veikia posovietinėje erdvėje ir atsisako dalytis informacija su vietiniais kolegomis, vargu ar gali labai nustebinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"