TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Socialinis žemės drebėjimas Čilėje

2010 05 07 0:00
Gegužės pradžioje žmonės vis dar glaudžiasi laikinose pašiūrėse, nors jau prasideda rudens lietūs.
AFP/Scanpix nuotrauka

Po 8,8 balo žemės drebėjimo, sukrėtusio Čilę vasario 27 dieną, valstybė patiria socialinį žemės drebėjimą. "Atsiskleidė ekonominio Čilės stebuklo įtrūkimai. Neoliberalus laisvosios rinkos ekonominis modelis, kuriuo Čilė vadovavosi nuo Augusto Pinocheto diktatūros laikų, yra išteptas purvu", - sako antropologijos profesorius iš akademinio krikščionių humanizmo universiteto Santjage Eliasas Padilla.

Čilėje socialiniai skirtumai - vieni didžiausių pasaulyje. 14 proc. žmonių gyvena visiškame skurde, 20 proc. labiausiai pasiturinčių gyventojų tenka 50 proc. valstybės įplaukų, o 20 proc. skurdžiausiųjų - vos 5 procentai. 2005 metais Pasaulio banko atlikto tyrimo, apėmusio 124 šalis, duomenimis, Čilė užėmė 12 vietą pagal pajamų paskirstymo neteisingumą.

Veržli laisvosios rinkos ideologija visuomenėje sukėlė stiprų susvetimėjimo jausmą, nes prieš 20 metų A.Pinocheto režimą pakeitusi centro-kairiųjų koalicija nusprendė iš viršaus depolitizuoti valstybę kas porą metų leisdama kontroliuojamus rinkimus ir taip nustumdama į nuošalę visuomeninius judėjimus bei organizacijas, padėjusias nuversti diktatūrą.

Tai paaiškina socialinį chaosą ir plėšikavimą, kilusį trečią dieną po žemės drebėjimo pietinėje Čilės dalyje. Antro pagal dydį Konsepsiono miesto, kurį drebėjimas tiesiog sulygino su žeme, gyventojai net dvi dienas nesulaukė pagalbos iš vyriausybės, o savitarnos parduotuvės ir prekybos centrai buvo uždaryti.

Atsiskaitymas

Čilę apėmė visuotinis įniršis, kai vagys įsiveržė į komercinį centrą ir ėmė šluoti viską - ne tik maistą, bet ir batus, drabužius, plazminius televizorius, mobiliuosius telefonus. Tai buvo ne paprastas plėšikavimas, o atsiskaitymas ekonominėje sistemoje, kuri svarbiausiu dalyku laiku asmeninį turtą ir pirmo būtinumo prekes. "Gente decente" (isp. padorūs žmonės) ir žiniasklaida išvadino juos "lumpenais" (vandalais ir nusikaltėliais). "Kuo didesnė atskirtis visuomenėje, tuo didesnis nusikalstamumo mastas", - paaiškino Čilės universiteto Piliečių saugumo tyrimo centre dirbantis Hugo Fruhlingas.

Dvi dienos iki riaušių prezidentė Michele Bachelet pademonstravo, kad nesugeba suprasti žmonių tragedijos ir spręsti kraštą užklupusių problemų. Dauguma ministrų atostogavo arba laižėsi žaizdas, ruošdamiesi užleisti savo kabinetus dešiniojo sparno milijardieriaus Sebastiano Pineros, prisaikdinto kovo 11 dieną, vyriausybei. M.Bachelet pareiškė, kad prieš siunčiant kokią nors pagalbą reikia gerai išstudijuoti piliečių poreikius. Drebėjimo dieną - šeštadienio rytą - prezidentė liepė kariškiams nuskraidinti jai priklausantį sraigtasparnį į Konsepsioną padėti nelaimės ištiktiems žmonės, tačiau joks sraigtasparnis sugriautame mieste nepasirodė net sekmadienio rytą.

Čilėje labai išpopuliarėjo kažin kokio Carloso L. elektroninis laiškas, kuriame rašoma: "Būtų sudėtinga surasti tokią vyriausybę, kuri, turėdama tiek technologinių, ekonominių, politinių ir organizacinių išteklių, nesugebėtų sureaguoti į skubius socialinius poreikius siaubo apimtame, vandens, pastogės, maisto ir vilties neturinčiame regione."

Pirmadienį Konsepsionas sulaukė ne pagalbos, o sunkvežimiais ir lėktuvais atkeliavusių kelių tūkstančių kareivių bei policininkų. Jie liepė gyventojams likti namie. Tebedegant pastatams gatvėse įsiliepsnojo mūšiai. Žmonės griebėsi ginklo, kad apgintų savo namus ir gyvenamuosius kvartalus, o šalis atsidūrė ties pilietinio karo slenksčiu. Pagaliau antradienį, kai visą pietinį regioną ėmė kontroliuoti kariuomenė, sulaukta pagalbos.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, numačiusi kelionę į Lotynų Ameriką dar prieš žemės drebėjimą, antradienį atvyko į Santjagą susitikti su M.Bachelet ir S.Pinera. Ji atsivežė 20 palydovinių telefonų ir technikos specialistą. H.Clinton paaiškino, kad Haityje po drebėjimo viena didžiausių problemų tapo komunikacija. Apie tai, kad JAV, kaip ir Čilė, prieš suteikdamos reikšmingesnę pagalbą gyventojams pasiuntė į Port o Prensą kariuomenę, nebuvo užsiminta.

M.Friedmano palikimas

Dienraštis "The Wall Street Journal", palaikydamas neoliberalų Čilės modelį, paskelbė Breto Stephenso straipsnį "Kaip Miltonas Friedmanas išgelbėjo Čilę". Jame rašoma, jog "ankstų šeštadienio rytą virš Čilės sklandė ją sauganti Friedmano dvasia. Didele dalimi ačiū jam, kad šalis išgyveno tragediją, kuri kitur būtų tapusi tikra apokalipse". Toliau aiškinama: "Tai ne atsitiktinumas, kad čiliečiai gyveno plytiniuose namuose, o Haičio gyventojai - šiaudiniuose, kai vilkas atvyko jų nupūsti." Čilė įteisino "griežčiausias statybos normas", kai ekonomika ėmė sparčiai augti A.Pinochetui nusprendus į ministrų kabineto narius paskirti M.Friedmano filosofija persiėmusius ekonomistus, dėl to civilinė šalies valdžia garbino neoliberalizmą.

Toks požiūris slepia dvi problemas. Pirma, kaip rašo "The Huffington Post" išspausdintame straipsnyje "Čilės socialistinė armatūra" Naomi Klein, yra ta, kad Čilėje, kurioje nuolat vyksta žemės drebėjimai, statybos normas įteisino Salvadoras Allende 1972 metais. Vėliau į jas žiūrėta pro pirštus ir tik praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį tos normos vėl sugrąžintos.

Antra, kaip kovo 6-ąją pranešė Žurnalistinių tyrimų ir informacijos centras, Santjage nuo drebėjimo stipriai nukentėjo 23 aukšti gyvenamieji kompleksai, pastatyti per pastaruosius 15 metų. Tai parodė, kad normų nepaisyta, todėl "atsakomybė už statybas tapo vieša diskusijų tema". Čilėje, kurioje iš 17 mln. gyventojų du milijonai - benamiai, namai buvo statomi iš nedegtų plytų ar kitų improvizuotų medžiagų. Dauguma jų iškilo buvusiuose lūšnynuose, valstybinėms kompanijoms nelegaliai samdant pigią darbo jėgą. Nenuostabu, kad tokie namai sugriuvo.

Maža vilties, jog dabartinė S.Pineros vyriausybė imsis spręsti socialines problemas, kurias žemės drebėjimas iškėlė į paviršių, nes turtingiausias Čilės žmogus drauge su keliais patarėjais ir ministrais yra pagrindiniai didelių statybos projektų akcininkai. S.Pinera, per rinkimų kampaniją agitavęs už saugesnius miestus, sukritikavo M.Bachelet, kad ji tuoj po katastrofos į nelaimės vietą nepasiuntė kariuomenės.

Pasipriešinimo ženklai

Esama ženklų, kad Čilė, kurios plačios masės moka susiburti, gali vėl atsibusti. 60 socialinių ir nevyriausybinių organizacijų koalicija paskelbė laišką, kuriame rašoma: "Dramatiškomis aplinkybėmis organizuoti piliečiai įrodė, jog sugeba sparčiai ir kūrybingai atsakyti į socialinę krizę, ištikusią milijonus šeimų. Įvairiausios organizacijos ir iniciatyvinės grupės, apgyvendinimo ir benamių komitetai, profesinės sąjungos, universitetų federacijos ir studentų centrai, kultūros organizacijos, aplinkos apsaugos grupės mobilizuojasi ir demonstruoja kūrybišką bendruomenių potencialą bei solidarumą." Laiškas baigiamas reikalavimu, kad S.Pineros vyriausybė užtikrintų bendruomenėms teisę dalyvauti atstatant kraštą.

Išvertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"