TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Socialistiniame "rojuje" švedai gyventi nenori

2010 10 04 0:00
Seimo narei V.Aleknaitei-Abramikienei atrodo, kad Lietuvos politikai galėtų pasimokyti iš švedų solidumo.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Teisingo ir tvarkingo socializmo pavyzdžiu laikyta Švedija skelbia šios politinės ideologijos pabaigą: antrą kartą iš eilės per parlamento rinkimus švedai į valdžią išsirinko dešiniuosius ir taip parodė socialdemokratams, kad netiki jų skelbiamomis idėjomis.

Moderatų partijos kvietimu Švedijoje per rinkimus lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Parlamentarei buvo suteikta galimybė dalyvauti rinkimų savaitgalio renginiuose.

Švedijoje laimi dešinieji.

- Švedijos konservatorių premjerui Fredrikui Reinfeldtui pavyko antrą kartą įveikti socialdemokratus. Parlamento rinkimus laimėjusi centro dešinioji koalicija dabar Riksdage turi 173 mandatus iš 349. Socialdemokratais nepasitikima net Švedijoje, kuri dešimtmečius buvo jų bastionas?

- Moderatų pergalė iš tiesų yra reikšmingas politinis įvykis visam mūsų regionui. Pats F.Reinfeldtas pavadino jį istoriniu. Skandinaviškas socialinės gerovės fenomenas buvo sukurtas per gana ilgą socialdemokratų vadovavimo laikotarpį. 1928 metais dešinieji

sudarė vyriausybę, kuriai vadovavo Arvidas Lindmanas, ir tai buvo paskutinis dešiniųjų kabinetas iki pat 1991-ųjų, kai po trumpos Carlo Bildto sėkmės vėl lyg įprastai į valdžią grįžo socialdemokratai.

Taigi šis ruduo Švedijai - istorinis. Dar nėra buvę, kad rinkimus dukart iš eilės laimėtų centro dešinė. Pridursiu, jog Moderatų partija gavo 30 proc. visų rinkėjų balsų. O juk mes kalbame apie visuomenę, kuri iki šiol jaučia "socialistinio rojaus" nostalgiją.

- Galima teigti, jog dešinieji geriau pažįsta šiuolaikinį rinkėją ir išmano jo poreikius?

- Kalbėdamas apie rezultatus F.Reinfeldtas rinkimų naktį sakė, kad valstybėje gyvena daug žmonių, atsimenančių 1970 metus, kurie laikomi Švedijos aukso amžiumi ekonominės ir socialinės gerovės požiūriu. Socialdemokratai niekada nepamiršta pabrėžti, kas tuomet buvo valdžioje. Tačiau pasaulis smarkiai pasikeitė, pakito pačios visuomenės struktūra, Europoje ir Skandinavijoje gerokai sumažėjo jaunimo. Todėl neišvengiamai tenka koreguoti socialinės apsaugos sistemą ir mąstyti apie Švedijos, Skandinavijos bei visos Europos ekonominį konkurencingumą. Vyksta tam tikras visuomenės sąmonės ir vertybių persiorientavimas, kuris išreiškia didėjantį supratimą, kad socialistiniame "rojuje" ilgiau gyventi nebeišeis, kad reikalingi labai profesionalūs vadybininkai pačioje vyriausybėje. Ypač krizės akivaizdoje.

- Krizės laikotarpiu vadovauti vyriausybei ir dar laimėti rinkimus - tai jau politinis virtuoziškumas. Kas jį lėmė?

- Kodėl būtent F.Reinfeldto vyriausybei pavyko du kartus iš eilės, ypač po žiaurios ekonominės krizės, pakartoti tą sėkmę ir įgyvendinti bemaž stebuklą? Manau, reikia kalbėti apie Švedijos ministrų kabineto darbo stilių.

F.Reinfeldto vyriausybė yra koalicinė. Joje dirba ir liberalų, ir krikščionių demokratų, nors didžiąją dalį sudaro moderatai. Absoliuti dauguma prieš rinkimus ir rinkimų naktį mano kalbintų žmonių, rėmusių šią vyriausybę, pabrėžė: tai buvo itin gerai parinkta ir susižaidusi ministrų komanda. Per rinkimų debatus į akis krito šilti koalicijos partnerių santykiai. Visi koalicijos lyderiai yra labai dalykiški ir pagarbūs vienas kitam. Jų veikloje dera du aspektai.

Viena vertus, kiekviena partija, kalbėdama apie programinius dalykus, puikiai išreiškia savo ideologinį profilį. Kita vertus, jos nepameta visumos pojūčio ir nepradeda aiškinti, kaip mūsų koalicijose kartais pasitaiko, kai kiekviena, ypač mažesnė, politinė jėga skelbiasi, kad tai ji yra tobuliausia tos visumos dalis, o jei būta trūkumų, dėl jų kalti kiti. Švedijoje tokių dalykų neišgirdau. Švedai pripažįsta, jog tai nėra savaime ateinantis dalykas, į gerus santykius visos šalys daug investuoja. Dialogas vyksta sąžiningai, skaidriai. Ir visuomenė tai įvertino.

- Tačiau rinkėjai nuvertino kairiuosius. Kokios jų klaidos?

- Kalbant apie kairiąją koaliciją, kuri sudaryta paskubomis kaip atsvara dešiniajai, reikėtų paminėti, kad socialdemokratai tikrai padarė keletą klaidų. Viena jų laikytina esmine - nueita į koaliciją su ultrakairiaisiais, iš esmės su komunistais. Tai iš karto atbaidė didelę dalį rinkėjų. Nes, šiaip ar taip, būti komunistu net ir socialistinėje Europoje nėra labai populiaru. Kitą klaidą padarė Žaliųjų partija, į kurią daugelis žiūrėjo kaip į nepriklausomą jėgą, galinčią oponuoti tradicinėms partijoms. Tačiau žalieji nuėjo į kairiąją koaliciją.

Be to, kairieji kai kuriais atvejais laikėsi itin nepopuliarios nuomonės. Pavyzdžiui, šalyje didėja susirūpinimas dėl imigracijos, ypač nelegalios, srautų, o šie ją atvirai remia.

- Sėkmingai rinkimuose pasirodė ir dešinieji populistai - Demokratų partija. Dėl jų moderatai prarado daugumą. Politikos analitikams tai kelia nerimą?

- Būtent didėjanti imigracijos baimė, kuri pasireiškia net liberalioje Švedijoje, iškėlė naują politinę jėgą - Švedijos demokratus. Jie parlamente turės 20 mandatų. Šios politinės jėgos labai lėtas, bet atkaklus kopimas sėkmės laiptais yra signalas Skandinavijos šalių visuomenėms ir ypač politikams, kad tam tikrų problemų ignoruoti nepavyks.

Rinkėjų aktyvumas rodo: "man - ne vis vien"

- Rinkimai Švedijoje tradiciškai pasižymi dideliu gyventojų aktyvumu - per pastaruosius 60 metų juose dalyvauja vidutiniškai apie 80 proc. rinkėjų. Vykstant 2006-ųjų Riksdago rinkimams balsavo 80,4 proc. rinkėjų, šio rudens - 82,1 procento. Tai aiški pozicija, kad "man - ne vis vien".

- Dėl to nereikėtų stebėtis. Švedų pasitikėjimas savo valstybe - išskirtinis. Galiu pasakyti, kad Švedija, jos piliečių nuomone, yra pati geriausia gyventi šalis pasaulyje, kad ji - pavyzdinė gerovės valstybė. Ir nelabai čia perdedama.

Iš tikrųjų tai šalis, kurioje apie žmogų mąstoma daug, ir tai daroma realiai jam padedant. Korupcija šiose geografinėse platumose pasireiškia taip pat nepalyginti silpniau negu mūsiškėje Baltijos jūros pusėje. Švedai labai atsakingai balsuoja.

Lietuvos rinkėjų aktyvumą kol kas labiausiai didina noras protestuoti. Tačiau noras suteikti savo valstybei vieną ar kitą kryptį - tai visai kas kita. Tik sąmoningai balsuojant galima to siekti.

- Skandinavų žiniasklaida išsiskiria padorumu, kurio trūksta kai kurioms kitoms Europos valstybėms. Ar tai nėra pačių žiūrovų ir skaitytojų problema?

- Mano nuomone, Lietuvoje ne tik politikams, bet ir žiniasklaidai reikėtų šiek tiek pagalvoti, kaip pasiekti tokio skandinaviško aiškumo. Mūsų komercinės televizijos linksmina žmones ir, deja, vis labiau mažina jų poreikį mąstyti. Politikų, kuriems patinka žaisti, Lietuvoje taip pat apstu.

Apie neigiamą komercinės žiniasklaidos poveikį žmonių savimonei kalbėjausi su Vokietijos atstovu. Ir labai nustebau, kad Vokietija irgi skundžiasi dėl to paties, nors man visada atrodė, jog šios šalies televizijos dirba puikiai. Vokiečiai sako, kad jūs turbūt žiūrite tuos kanalus, kurie rūpinasi žmogaus ugdymu, bet yra ir kitų. Dauguma jaunimo mėgsta lengvą "popsinę" komercinę televiziją. Ir nuo to jų pilietiškumas, kritinė mintis tikrai nestiprėja. Tačiau Skandinavijoje ir televizijoms, ir spaudai rūpi pilietis, jo žinių lygis. Tai nereiškia, kad spauda liaupsina partijas, jokiu būdu ne. Ten aiškus žanrų pasiskirstymas. Geltonoji spauda yra geltonoji spauda, o laikraštis - laikraštis. Mano kalbintų švedų nuomone, labai svarbu šalyje turėti rimtų dienraščių, tokių pat internetinių portalų, kurie atliktų politinio ugdymo ir informavimo funkciją.

- Švedija turi ilgametę mažumų vyriausybių vadovavimo patirtį. Jau dabar analitikai skelbia, kad ir šis mažumos kabinetas galės gana sėkmingai vadovauti valstybei be naujų sąjungininkų. Iš kur toks pasitikėjimas?

- F.Reinfeldto vyriausybė net krizės akivaizdoje vykdydama reformas stengėsi jas daryti ramiai, racionaliai. Pagrindinis bruožas, kurį dešinieji demonstravo rinkėjams visus ketverius metus, buvo pragmatizmas.

Vyriausybė ne tik išlaikė gerus santykius su savo tradiciniu rinkėju - verslu, bet ir sugebėjo patraukti į savo pusę skurdesnius visuomenės sluoksnius. Ne veltui švedai moderatai prie partijos jau rašo žodelį "naujas" - naujieji moderatai. Jie nustojo būti tam tikrų socialinių sluoksnių interesų partija ir tampa visaliaudine partija. Pagrindinis balsų prieaugis yra rinkėjai, nusigręžę nuo socialdemokratų. F.Reinfeldto asmenyje ir koalicinės vyriausybės santalkoje jie mato tą politinę jėgą, kuri gali atlikti Švedijai aktualius istorinius uždavinius. Taigi F.Reinfeldtas pademonstravo, kad net krizės akivaizdoje išmaniu valdymu galima pelnyti tautos simpatijas ir užsitikrinti rinkėjų paramą.

- Kuo panašūs Švedijos ir Lietuvos premjerai?

- Visų pirma reikėtų nepamiršti, kad Lietuva - ne Švedija, ir ne Lietuva dominuoja Švedijos finansinių paslaugų rinkoje, o priešingai. Tačiau panašumų šie politikai turi. Abu yra inteligentiški ir malonūs žmonės, abu ryžtingi, modernūs vadovai. Abiem tenka pareiga priimti kartais sunkius, nepopuliarius sprendimus. Tačiau Andrius Kubilius dar turi nueiti tą kelią, kurį jau įveikė F.Reinfeldtas. Linkėčiau mūsų Vyriausybei pasimokyti iš Švedijos sėkmės. O pasimokyti galima, nes Švedijos moderatų sėkmė prasidėjo nuo labai didelio populiarumo nuosmukio, kuris galiausiai dėl jų gero darbo virto sėkme.

Tiesa, pamiršau paminėti dar vieną premjerų panašumą: abu gerokai praplikę.

Reitingai ir tikrovė

- Buvusios kadencijos pradžioje Švedijos valdančiųjų populiarumas smuko, opozicijos reitingai kilo. Kas atsitiko, kad 2010-ųjų vasarą bendras valdančiosios koalicijos partijų reitingas tapo didesnis už opozicijos reitingą? Kas pakeitė šį santykį?

- Moderatų partija dar prieš pusmetį buvo atsilikusi nuo socialdemokratų 20 punktų. Iš tos reitingų duobės išvedė sklandus ir geras vyriausybės, parlamento darbas bei mokėjimas savo žingsnius suprantamai išaiškinti žmonėms. Štai ir visas receptas.

Švedijos gyventojai, skirtingai nei, beje, Vokietijos, sugebėjo įvertinti gerus savo vyriausybės darbus. Vokietijos krikščionys demokratai teigia, jog Angelos Merkel nuopelnai suvaldant krizę nėra įvertinti ir prieš ją nuolat keliamos didžiulės nepaaiškinamo protesto bangos. Taigi švedams ne tik mes galime pavydėti, bet ir tokia galinga šalis kaip Vokietija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"