TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Socialistinis rojus steigia darbo stovyklas

2016 08 03 6:00
Nicolasas Maduro iškėlė Venesuelos didvyrio Simono Bolivaro kardo kopiją, Rusijos valstybinės naftos kompanijos "Rosneft" vadovui Igoriui Sečinui (dešinėje) ir Venesuelos naftos ministrui bei valstybinės kompanijos PDVSA prezidentui Eulogio del Pino liepos pabaigoje pasirašius sutartį Karakase. Reuters/Scanpix nuotraukos

Venesuela – marksistų rojus, kurį kadaise šlovino tokie Holivudo naivuoliai kaip Seanas Pennas, Oliveris Stone'as, Danny Gloveris ir Michaelas Moore'as, – atsidūrė ties visiškos prapulties praraja ir jėga siunčia savo piliečius dirbti į žlugusį kaimą. Valdžia telkia kariškių paramą ir trukdo opozicijai nušalinti prezidentą Nicolasą Maduro per referendumą.

Nepaisant visų kliūčių, opozicijai pavyko dar per vieną žingsnelį priartėti prie N. Maduro nušalinimo, surinkus 1 proc. rinkėjų parašus visose 24-iose šalies provincijose. Nacionalinė rinkimų taryba (CNE) paskelbė, kad N. Maduro oponentai įveikė 200 tūkst. galiojančių parašų slenkstį po peticijos tekstu, reikalaujančiu, kad būtų surengtas referendumas prezidentui nušalinti nelaukiant jo kadencijos pabaigos. Iš tiesų parašų surinkta beveik dvigubai daugiau, nei reikalaujama, bet komisija nenustatė datos, kada prasidės tolesnis šio ilgo proceso etapas, per kurį opozicija dar turės vos per tris dienas surinkti 4 mln. parašų.

Venesueliečiai nori nusikratyti N. Maduro, bolivariškojo socializmo statytojo Hugo Chavezo įpėdinio, šaliai atsidūrus ties bado tiesiogine to žodžio prasme praraja. Milžiniškus naftos išteklius turinčią Venesuelą purto politinė ir ekonomikos krizė, kurią lydi maisto ir kitų prekių deficitas, smurtas ir plėšikavimai. Infliacija viena didžiausių pasaulyje, prie parduotuvių driekiasi ilgiausios žmonių eilės. Opozicija kaltina N. Maduro administraciją negebėjimu tvarkyti šalies ekonomiką. Pasak Tarptautinio valiutos fondo, šiemet Venesuelos ekonomika trauksis 10 proc., o infliacija gali pasiekti 700 procentų.

Nėra jokių ženklų, kad krizė Venesueloje baigtųsi per apčiuopiamą laikotarpį. Įpykusios minios, reikalaujančios maisto, jau ne kartą susigrūmė su saugumo pajėgomis, žuvo keli žmonės. Praėjusį mėnesį daugiau kaip 120 tūkst. venesueliečių plūstelėjo į greta esančią Kolumbiją pirkti maisto, kai vieną savaitgalį valdžia laikinai atvėrė jiems sieną.

N. Maduro buvo išrinktas 2013 metų balandį, jo kadencija baigsis 2019 metais. Kad referendumas būtų sėkmingas, už prezidento atšaukimą turi balsuoti tiek pat arba daugiau rinkėjų, nei jį išrinko, – 2013 metais už N. Maduro balsus atidavė 7,6 mln. venesueliečių.

Tuo pačiu metu Venesuelos Aukščiausiasis Teismas paskelbė parlamentą parodžiusiu nepagarbą, kai buvo prisaikdinti trys įstatymų leidėjai, nušalinti dėl įtariamo rinkimų klastojimo byloje, atėmusioje iš opozicijos dideles galias suteikiančią dviejų trečdalių daugumą Kongrese. Ignoruodama aukštojo teismo nutarimą, opozicija praeitą savaitę prisaikdino tris parlamento narius. Jie kaltina teismą naudojant nepagrįstus kaltinimus sukčiavimu, kad apsaugotų N. Maduro ir atimtų iš jų „superdaugumą“, iškovotą per rinkimus gruodį.

N. Maduro stovyklai, teigiančiai, kad parašų rinkimas buvo klastojamas dideliu mastu, palankus CNE pirmininkės Tibisay Lucenos pareiškimas, jog pareigūnai aptiko daugiau kaip 1000 veikiausiai padirbtų parašų ir tai reikalauja tyrimo. Vis dėlto ji paskelbė, kad 98 proc. iš maždaug 408 tūkst. parašų, kuriuos surinko Demokratinės vienybės (MUD) koalicija, yra galiojantys.

Laikas – lemiamas veiksnys

Atrodo, kad balsavimas dėl N. Maduro atšaukimo iš posto krinkančioje naftos milžinėje bus surengtas dar negreitai. Laikas yra esminis veiksnys. Vyriausybė daro viską, kad neleistų referendumui įvykti šiais metais. Ji inicijavo 9 tūkst. bylų visoje šalyje. Jei N. Maduro šiemet pralaimėtų referendumą, kaip rodo apklausos, būtų surengti nauji prezidento rinkimai ir opozicijai atsivertų galimybė padaryti galą 17 metų trunkančiam socialistų valdymui. Bet jei prezidentas pralaimėtų referendumą tik kitais metais, jį iki kadencijos pabaigos tiesiog pakeistų jo pasirinktas viceprezidentas ir taip socialistai išliktų valdžioje iki kitų prezidento rinkimų 2018 metais.

Neseniai atlikta apklausa rodo, kad 64 proc. Venesuelos rinkėjų balsuotų už N. Maduro pašalinimą.

Opozicija kaltina rinkimų komisiją einant išvien su N. Maduro. Ji tikisi, kad Venesuelos žmonės, praradę viltį dėl griūvančios ekonomikos, privers vyriausybę patenkinti jų reikalavimus. Tačiau susiskaldžiusiai opozicijai iki šiol nesisekdavo organizuoti masinių protestų. Daug venesueliečių pernelyg užsiėmę stovėjimu parduotuvių eilėse, tikėdamiesi gauti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių. Taip pat baiminamasi galinčio prasiveržti smurto arba vyriausybės susidorojimo. N. Maduro jau paskelbė nepaprastąją padėtį ir suteikė kariuomenei didelius įgaliojimus prižiūrėti maisto produktų gamybą ir paskirstymą.

Prievartinis darbas žemės ūkyje

Liepos pabaigoje Venesuelos valdžia išleido dekretą, kuriuo žmonės bus verčiami dirbti laukuose iki 60 dienų ar ilgiau, „atsižvelgiant į aplinkybes“. Aktyvistai švilpia pavojaus signalą sakydami, kad tai tik dalis platesnio N. Maduro užmojo perduoti valdžią kariškiams arba užsitikrinti jų paramą. Daug įgaliojimų suteikta gynybos ministrui Vladimirui Padrino, kuris dabar kontroliuoja maisto tiekimą ir jūrų uostus. Tai labai reikšmingos pareigos turint galvoje, kad venesueliečiai negali nusipirkti tokių produktų kaip duona, kiaušiniai, pienas. Žmogaus teisių gynėjai tokius dekretus, suteikiančius daugiau galių ginkluotosioms pajėgoms, smerkia kaip neteisėtą prievartinį darbą.

Gana miglotai, kad būtų galima įvairiai pakreipti, dekrete sakoma, jog steigiama strateginio pobūdžio sistema, privaloma visoms valstybinėms ir privačioms šalies bendrovėms, siekiant atkurti žemės ūkio sektoriaus našumą. Dirbdami ūkiuose žmonės nepraras savo darbų, algas jiems mokės vyriausybė.

N. Maduro vyriausybė nepriima tarptautinių organizacijų pagalbos, tad medikamentų stokojančios ligoninės jų ir toliau negauna. Šių organizacijų darbuotojai sako, jog priėmusi humanitarinę pagalbą vyriausybė tarsi pripažintų, kad ji kalta dėl krizės.

Vyriausybė daugelį metų leido iš naftos gaunamus pinigus socialinės gerovės programoms, svarbioms socialistiniam režimui, kad užsitikrintų skurstančiųjų paramą. Nafta buvo vienintelis Venesuelos pajamų šaltinis (sudarė 95 proc.), bet per pastaruosius porą metų ji atpigo daugiau nei perpus. Už tuos pinigus Venesuela importuodavo visas svarbiausias prekes. Dabar ji nebeturi pinigų maistui ir kitoms prekėms nusipirkti, neliko privataus sektoriaus, kuris galėtų tai kompensuoti, nes H. Chavezas nacionalizavo visą pramonę.

Jamaika mokės už naftą barteriu

Padėtis Venesueloje tokia tragiška, kad net Jamaika paskelbė grąžinsianti savo skolas už naftą ne pinigais, o maistu, vaistais ir trąšomis. Šie barteriniai mainai prasidės paskutinį šių metų ketvirtį ir prilygs 4 mln. dolerių. Jie vyks pagal regioninę sutartį, žinomą kaip „PetroCaribe“, kurią Venesuela ir 12 Karibų jūros valstybių pasirašė 2005 metais. Už pusę naftos Karibų šalys turi mokėti rinkos kainomis iškart. Už likusią pusę jos gali atsiskaityti per 25 metus. Specialus „kompensacinis mechanizmas“ leidžia pinigus pakeisti kitais produktais, mokant atidėtąją dalį.

Jamaikos skola Venesuelai už naftą kaupiasi nuo 2006 metų. Ekspertai sako, kad naftos kainoms ir gamybai Venesueloje krintant, nenuostabu, kad ši Pietų Amerikos šalis grįžta prie penktojo dešimtmečio praktikos, o tokie barteriniai mainai netrukus gali išplisti po visus Karibus, nes šalims reikia naftos ir jos gali kai ko pasiūlyti Venesuelai. Venesuelos prezidentūra nutylėjo barterinius mainus, apie kuriuos paskelbė Jamaikos premjeras.

Nicolaso Maduro šalininkai iškėlę kumščius mitinguoja Karakase.

Socialistai maudosi prabangoje

Nors Venesuelos socialistai nuolat rėkia apie „lygybę“ ir „antiimperializmą“, brangūs čavistų laikrodžiai ir kelionės byloja visai kitą istoriją.

2014 metais pradėtame tinklaraštyje „Relojes del Chavismo“ („Čavizmo laikrodžiai“) paskelbta daugiau kaip 150 nuotraukų, kuriose aukšto rango pareigūnai segi įvairiausius brangius laikrodžius, daugiausia šveicariškus. Į šį laikrodžių mėgėjų sąrašą pakliūva ir prezidentas N. Maduro, ir generolas V. Padrino. Visi laikrodžiai verti daugiau nei pusės milijono dolerių.

Įkvėpti Kinijoje protestuojančių tinklaraštininkų, kurie tiesiog nuotraukomis demaskuoja valdžios korupciją, šio Pietų Amerikos tinklaraščio autoriai (anoniminiai, baiminantis valdžios susidorojimo) daro tą patį. Nuotraukoje užfiksavę aukšto pareigūno laikrodį, paskui suranda jo gamintoją ir sužino kainą. Štai, pavyzdžiui, V. Padrino segi „IWC Pilots“ laikrodį, kainuojantį 12 700 dolerių. N. Maduro turi du skirtingus „Tissots“ už 975 ir 595 dolerius. Fiksuojami ir pareigūnų artimų giminaičių laikrodžiai. Brangiausią jų – 33 900 dolerių kainuojantį „Rolex Day Date President“ – nešioja Enmanuelis Andrade, velionio prezidento H. Chavezo artimo draugo, vadovavusio iždo ministerijai, sūnus.

Pagal dabartinį valiutų kursą minimalią algą gaunantis venesuelietis turėtų 120 metų lieti prakaitą, kad uždirbtų tokį laikrodį.

Generolas Miguelis Rodriguezas Torresas, buvęs vidaus reikalų ministras, yra daugiausia laikrodžių turintis pareigūnas – tinklaraštis jų atrado 14, o vienas jų – „Audemars Piguet Royal Oak“ – kainuoja 25 700 dolerių. Apskritai kariškiai mažiausiai kuklinasi demonstruoti turtus, kuriuos susikrovė per 17 socializmo metų.

Čavistai mėgsta ir ektravagantiškas keliones. Jas stebi opozicijos parlamentaras Carlosas Berrizbeitia. Vien šiemet prezidentūra išleido 5 mln. dolerių lėktuvų bilietams ir N. Maduro kelionių išlaidoms padengti. Tas biudžetas kasmet pučiasi.

Keliaudamas į užsienį N. Maduro paprastai pasiima dešimčių pareigūnų ir šeimos narių delegaciją – apie 70 asmenų. Visi gyvena penkių žvaigždučių viešbučiuose, kartais išnuomojami ištisi aukštai. Maža to, kiekviena kelionė reikalauja apsaugininkų. Nuo 2013 metų N. Maduro aplankė 35 šalis ir jose praleido 132 dienas, maždaug 11 proc. prezidentavimo laiko. Regis, šį pomėgį jis bus perėmęs iš pirmtako H. Chavezo, kuris per 14 valdymo metų užsienyje praleido 300 dienų ir išleido 55 mln. dolerių.

Zoologijos soduose gaišta gyvūnai

Badas žvelgia į akis ne tik žmonėms – šią savaitę Venesuelos valdžia gavo neigti, kad iš bado gaišta zoologijos sodo gyvūnai. Ekosocializmo ir vandens ministras Ernesto Paiva apsilankė Karakaso zoologijos sode, kai buvo pranešta, kad jame iš bado krito 50 gyvūnų, įskaitant Vietnamo kiaules, tapyrus, triušius, paukščius. Ministras sakė, kad su gyvūnais elgiamasi kaip su šeimos nariais, jie visi turi vardus ir yra deramai šeriami. Žiniasklaidos pranešimus apie apverktiną zoologijos sodo būklę jis pavadino „melo kampanijos prieš N. Maduro socialistų vyriausybę“ dalimi.

Zoologijos sodus prižiūrinčios valstybinės parkų agentūros „Inparques“ darbuotojų sąjunga teigia, kad gyvūnai kenčia visoje šalyje: liūtai šeriami mangais vietoj mėsos, lokiai gauna mažiau nei pusę jiems reikalingo raciono. Nepaisydami ministro patikinimo, prokurorai pradėjo „įvairių rūšių laukinių gyvūnų“ žūties tyrimą.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"