TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šokas Europos lyderiams

2010 10 29 0:00
N.Sarkozy ir A.Merkel dvišalis susitarimas gali įstumti Europą į naują nesibaigiantį derybų ir referendumų ratą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Viršūnių susitikime Briuselyje Europos Sąjungos (ES) lyderiai svarsto galimybę taikyti sankcijas šalims, pažeidžiančioms biudžeto deficito ir skolos limito taisykles. Ar tai pavirs nauju mūšiu dėl Lisabonos sutarties?

Praėjus vos metams po antrojo airių referendumo dėl Lisabonos sutarties, - dėl jos viręs mūšis buvo vienas karščiausių ES istorijoje - Prancūzijos ir Vokietijos vadovai atvyko į Briuselį pasiryžę šią sutartį perrašyti.

Per dviejų dienų viršūnių susitikimą 27 ES narių vadovai, tarp jų ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, svarsto naujas fiskalines taisykles, o dviejų galingiausių ES valstybių paskutinės minutės susitarimas sukėlė šoką ir pyktį visame žemyne.

Praėjusią savaitę dvišaliame susitikime Dovilyje Vokietijos kanclerė Angela Merkel parėmė Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy troškimą taikyti sankcijas pernelyg išlaidaujančioms ES valstybėms. Mainais į tai Paryžius palaikė Berlyno siekį pakeisti ES sutartį, kad būtų galima įkurti ES finansinės pagalbos fondą ir numatyti mechanizmus bankrutuojančioms narėms. Kanclerė A.Merkel nepalenkiama: jos šalis negali pakartotinai skirti kitų gelbėjimui tiek pinigų, kiek jų teko pakloti šį pavasarį. Vokietija yra pagrindinė 110 mlrd. eurų paskolos Graikijai ir 440 mlrd. eurų Europos finansinio stabilumo fondo finansuotoja. Šių euro zonos gelbėjimo fondų veikla baigiasi 2013 metais, tad Berlynui labai rūpi, kas juos pakeis.

Jei bus sukurtas bankroto mechanizmas, bankrutavusi valstybė bus gelbėjama ne vien tik iš mokesčių mokėtojų kišenės - ją atverti turės ir investuotojai. Ši mintis vertinama labai prieštaringai, jai nepritaria net Europos centrinio banko vadovas Jeanas Claude'as Trichet.

Dar prieštaringiau sutinkama A.Merkel teisininkų nuomonė, jog siekiant įdiegti šiuos mechanizmus reikia keisti ES sutartį. Tačiau niekas neabejoja, kad ją tikrai reikėtų keisti, jei būtų įgyvendinamas Prancūzijos ir Vokietijos noras atimti prasiskolinusių valstybių balso teisę ES Ministrų taryboje.

Kad ir kokios įtakingos Prancūzija bei Vokietija, šiuo klausimu jų nepalaiko nė viena ES narė. Kaip sakė vienas ES diplomatas: "Nejaugi manote, kad Airijos premjeras gali grįžti namo ir pasakyti savo tautai, kad ji balsuotų už tai, jog jai būtų atimta balsavimo teisė?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"