TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sotūs kaimynai - saugesnis gyvenimas

2008 11 17 0:00
Diskusijos iniciatoriai T.Savi ir D.Budreikaitė.
EP nuotrauka

Žmonės sako, kad badaujančiajam reikia duoti ne žuvies, bet meškerę, kuria jis pats galėtų pasigauti žuvį. Šis posakis pasitvirtina, kai kalbama apie išsivysčiusių valstybių pagalbą besivystančioms šalims. Kad ir kiek duotum skurstančiajam pinigų, jeigu jie bus netinkamai panaudoti arba skirti tik pravalgyti, teigiamo ilgalaikio rezultato nesulauksi.

Dar visai neseniai Lietuva pati gaudavo paramą. Šaliai, siekiančiai sėkmingos integracijos į Europos Sąjungą (ES), finansinė ir ekspertinė pagalba iš Vakarų buvo ypač svarbi. Dabar Lietuva perėjo į kitą etapą - iš paramos gavėjos tapo donore.

Kaip mūsų valstybė ir kitos ES naujokės gali panaudoti savo patirtį teikiant pagalbą besivystančioms šalims, diskutuota Europos Parlamente (EP), per Liberalų ir demokratų aljanso surengtą seminarą "ES vystomojo bendradarbiavimo politikos iššūkiai naujosioms ES narėms". Renginio iniciatorė - europarlamentarė Danutė Budreikaitė ir jos kolega iš Estijos Toomas Savi. Į diskusiją buvo pakviesti šioje srityje dirbantys vyriausybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai ne tik iš senųjų ir naujųjų ES valstybių, bet ir kolegos iš gretimų besivystančių šalių, kurios gauna paramą.

Pagalba didelė - efektas nepakankamas

ES kasmet teikia daugiau kaip 55 proc. pasaulinės paramos besivystančioms valstybėms. Senosios ES narės įsipareigojo iki 2015 metų vystomajam bendradarbiavimui skirti 0,7 proc. šalies bendrojo nacionalinio produkto (BNP). Naujosios narės paramą didins pamažu ir 2015-aisiais pasieks 0,33 proc. BNP. Tačiau pagalba nėra labai veiksminga.

"Be visuomenės palaikymo gerų rezultatų nepasieksime, - sakė D.Budreikaitė, EP Vystomojo komiteto pirmininko pavaduotoja. - Žmonės turi teisę žinoti, kur nueina lėšos, skirtos vystomojo bendradarbiavimo paramai. Dėl pasaulį ištikusios finansų krizės artimiausiu metu vystomajam bendradarbiavimui tenkančių lėšų mažės. Parama turės būti labiau tikslinė."

Kalbant apie paramos efektyvinimą prieita prie išvados, kad veiksmingiausią pagalbą naujosios ES narės gali teikti ir teikia savo kaimynėms: Ukrainai, Baltarusijai, Moldovai, Gruzijai, Kaukazo ir Balkanų šalims. "Čia galime panaudoti savo neįkainojamą patirtį, nes turime bendrą supratimą ir kontaktus. Juk prieš 20 metų tos šalys buvo kartu su mumis, o dabar mes esame gerokai pažengę į priekį, tad galime joms padėti. Visų pagalba visiems - neveiksminga", - pažymėjo diskusijoje dalyvavęs europarlamentaras Eugenijus Gentvilas.

Per seminarą kalbėta, kuo vystomojo bendradarbiavimo parama skiriasi nuo humanitarinės pagalbos. Ši skiriama sprendžiant krizės situaciją - tiekiant maistą, vandenį, gelbėjimo ir kitokią įrangą. Vystomojo bendradarbiavimo pagalba daugeliu atvejų gali būti skiriama ir bendradarbiavimo tarp institucijų pagrindu, keičiantis įvairių sričių specialistais ir patirtimi. Vis dėlto ryškios takoskyros tarp vystomojo bendradarbiavimo ir kitų pagalbos rūšių nėra. Geriausia, kai tam tikros priemonės priderintos tam tikrai valstybei.

Lietuva su iššūkiais susidoroja

Lietuva sėkmingai teikia pagalbą Ukrainai, Baltarusijai, Moldovai, Gruzijai ir kitoms šalims. Seminare dalyvavęs Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo politikos ir planavimo skyriaus vedėjas Jonas Skardinskas pabrėžė, jog tai ne iššūkis, o galimybė perprasti naują politinio bendradarbiavimo sritį. Juk žmogaus teisių, demokratijos, įstatymų viršenybės, lyčių lygybės ir gero valdymo skatinimas - neatsiejama valstybės užsienio politikos dalis. Bendradarbiavimas Afganistane - išskirtinis, bet ir ten Lietuva jau įgijo patirties.

Kai sotus kaimynas, geriau ir man

Europa vystomojo bendradarbiavimo programoms įgyvendinti skiria 230 mln. eurų per metus. 15 proc. tų lėšų tenka nevyriausybinėms organizacijoms. Jos gali teikti paraiškas ir dalyvauti konkursuose projektams įgyvendinti. Siekiama, kad šios organizacijos būtų stuburas, padėtų stiprinti visuomenės supratimą apie vystomojo bendradarbiavimo politiką.

"Kiekvienam mūsų bus geriau ir saugiau, jei artimiausias kaimynas, kurį gerai pažįstame, gyvens pasiturinčiai. Tad kaimynystės politika tuo pat metu yra ir vystomasis bendradarbiavimas. Bendradarbiaudami pirmiausia su savo kaimynais turėsime mažiau nelegalios migracijos, tarptautinio nusikalstamumo, kitų problemų", - reziumavo europarlamentarė dr. D.Budreikaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"