TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Spalio 9-oji? Žemės drebėjimas ir nežinomybė

2011 10 07 0:00
D.Tuskas tarp vaikų. Su jais prieš rinkimus noriai fotografuojasi kone visi politikai.
Užsienio spaudos nuotrauka

"Sekmadienį vyksiantys rinkimai į Lenkijos Seimą - pasirinkimas tarp godumo ir baimės", - sakė politologas Jaroslawas Flisas ir paaiškino, kad visi iki šiol vykę rinkimai prasidėdavo nuo "Žemės drebėjimo", t. y. suformuotos daugumos subyrėjimo. Šiemet taip neatsitiko, todėl "žemės drebėjimas" įvyks sekmadienio vakarą, o iki tol tvyros nežinomybė.

Likus vos kelioms dienoms iki rinkimų, Lenkijoje niekas nesiryžta prognozuoti, kas juos laimės. "Gali atsitikti taip, kad padrebės, padrebės ir nurims, o gali būti, kad viskas virs griuvėsiais. Niekas negali pasakyti, kad bus laimėtojas. Aišku tik tai, kad ir kas jis būtų, paskui turės daug vargo, kol suformuos valdančiąją koaliciją", - aiškino politologas. Tačiau neabejojama, kad iš šių rinkimų nemažai naudos turės vadinamasis Juodasis arklys - Januszas Palikotas, subūręs populistinį "Paramos judėjimą" ir pradėjęs rinkimų kovą beveik nuo nulinio palaikymo, tačiau taip išpopuliarėjęs, kad jo judėjimas per apklausas jau pralenkė kairiąsias partijas. Gali būti, kad tiek "Piliečių platformai", tiek "Teisei ir teisingumui" gali tekti ieškoti kontroversiško milijonieriaus, mokančio puikiai naudotis žiniasklaida, palaikymo. Bet gali nutikti ir taip, kad savo 15 minučių šlovės J.Palikotas jau išnaudojo ir rinkimai jam didelių dividendų neatneš.

Nori tvirtos rankos

Aišku, kad pirmiausia vyks dviejų didžiųjų partijų varžytuvės. Populiariausia išlieka liberali Donaldo Tusko vadovaujama "Piliečių platforma". Tačiau jai ant kulnų jau lipa konservatyvioji partija "Teisė ir teisingumas". Spalio pradžioje atlikta visuomenės apklausa parodė, kad "Piliečių platformą" palaiko 30,1 proc. rinkėjų (dar prieš mėnesį jų buvo 47 proc.), o ketinančiųjų balsuoti už Jaroslawo Kaczynskio partiją "Teisė ir teisingumas" skaičius nesikeičia - ją stabiliai palaiko 29,1 proc. lenkų. Be to, apklausa parodė, kad net 75 proc. Lenkijos gyventojų nori "stiprios rankos", o 21 proc. jų gyvenimą mato tik juodą arba baltą. Vis daugiau lenkų pasiduoda populizmui, jie linkę dalyti pasaulį į blogą bei gerą, tiki paprastais šalies gelbėjimo receptais ir mano, kad valstybę savo rankose laiko saujelė žmonių, o Lenkijai jau artimiausiu metu gresia katastrofa, nes nebeliko moralinių vertybių.

Net trys ketvirtadaliai lenkų neslepia, kad norėtų, jog atsirastų tvirtos rankos lyderis, kuris ne tiek rūpintųsi valstybės reikalais, o imtųsi kurti naują valstybę. Tačiau tarp dabartinių partijų lyderių jie nemato nė vieno tam tinkančio politiko. Beveik tiek pat (76 proc.) lenkų teigia, kad pasiilgo "senų, gerų moralinių vertybių".

Pametęs politinį kompasą ir jo nepametęs

J.Kaczynskis pas rinkėjus atvažiuoja limuzinu užtemdytais langais. Jis visuomet apsirengęs juodai ir atrodo nepaprastai rimtas, nors susirinkusi minia jį sutinka audringais plojimais. Sekmadieniais jis visada atvyksta į bažnyčią ir atsisėdęs pirmoje eilėje įdėmiai klausosi kunigo pamokslo, kuris neretai būna apie lenkus, kaip Dievo išrinktą tautą. Po pamaldų J.Kaczynskis nueina kelis žingsnius iki prezidento rūmų, kur kiekvieno mėnesio 10 dieną padeda vainiką, taip paminėdamas tragišką savo brolio ir Lenkijos politinio elito žūtį.

Lenkų nacionalistams prie Smolensko įvykusi tragedija virto religiniu ritualu, kurį atlieka J.Kaczynskis. Jį supančiai miniai jis yra herojus, vienintelis likęs gyvas dvynys, kurį ištikimieji rinkėjai dažnai palydi patriotinėmis dainomis, nors kiti lenkai vis garsiau kalba, kad jau pavargo nuo paranojiškos retorikos apie lėktuvo katastrofą ir neištirtas jos priežastis.

J.Kaczynskio pagrindinis varžovas, dabartinis ministras pirmininkas D.Tuskas tikisi, kad per rinkimus lenkai palaikys jį ir jo centro dešiniųjų partiją "Piliečių platforma". D.Tuskas vadovavo vyriausybei kilus pasaulinei ekonomikos krizei, jis nuolat primena, kad jam vadovaujant Lenkija tapo gerbiama partnere Europos Sąjungoje. D.Tuskas tikisi, kad jam už tai bus atlyginta ir "Piliečių platformai" laimėjus rinkimus jis išliks vyriausybės vadovu.

Kadangi šiuo metu abu politikai rėmėjų turi beveik po lygiai, J.Kaczynskis skuba mobilizuoti tuos, kurie jaučiasi nelaimingi nepaisant įspūdingų Lenkijos laimėjimų, tuos, kurių nepalietė ekonominis stebuklas, nors jau tapo aišku, kad po brolio Lecho tragiškos žūties Jaroslawui politikoje sekasi gerokai prasčiau. J.Kaczynskis aiškiai stengiasi suteikti savo kampanijai jaunatviškumo, kartu su visa partija dėdamas daug vilčių į grupę jaunų merginų, kurios save vadina "Kaczynskio angelais", be to, noriai fotografuojasi su savo partijos narių vaikais.

"Blogas vokietis" ir "skriaudžiamas lenkas"

Ir J.Kaczynskis, ir D.Tuskas prieš rinkimus noriai naudojasi užsienyje gyvenančių skriaudžiamų lenkų korta, tai pastaruoju metu pajuto ir lietuviai, sulaukiantys nuolatinių priekaištų dėl "blogo" elgesio su lenkų mažuma.

J.Kaczynskis dar išsitraukė ir "vokišką kortą". Jo kalbose nuolat minimas "blogas vokietis". "Kai J.Kaczynskis, konservatyvus buvęs Lenkijos premjeras, nori laimėti rinkimus, jis noriai siekia Vokietijos pagalbos. 2005 metais, kai kartu su broliu dvyniu pirmą kartą siekė valdžios, jam padėjo vermachtas. Tuomet likus kelioms dienoms iki prezidento rinkimų pasirodė informacija, kad D.Tusko senelis tarnavo vermachte, todėl anūkas negali būti tikras Lenkijos patriotas. D.Tuskas, kuris visą laiką lyderiavo visose apklausose, rinkimus pralaimėjo. Lechas Kaczynskis tapo prezidentu, o jo brolis netrukus ėmė vadovauti vyriausybei", - šią savaitę parašė laikraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung" ir dar pasišaipė, kad prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus šį kartą J.Kaczynskiui turėtų padėti "Stasi", o "blogo vokiečio" vaidmuo neabejotinai teks kanclerei Angelai Merkel". Tiesa, dienraštis mano, kad tikrasis šios atakos taikinys yra D.Tuskas, "kuris draugiškus santykius su Vokietijos kanclere pavertė savo firminiu ženklu".

J.Kaczynskis visą skyrių savo prieš rinkimus pasirodžiusios knygos "Mano svajonių Lenkija" skyrė Vokietijai. "Teisės ir teisingumo" lyderis rašo, jog tik sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad A.Merkel tapo kanclere. Dar daugiau - duodamas interviu amerikiečių savaitraščiui "Newsweek" J.Kaczynskis aiškino, kad A.Merkel siekia "sutvarkyti" Lenkiją, nes vokiečiai tebesiilgi prarastų rytinių žemių, kurios po Antrojo pasaulinio karo atiteko Lenkijai.

J.Kaczynskis mėgsta aiškinti apie pavojų, kurį kelia vokiečių investicijos Lenkijos vakaruose, apie "nupirktus intelektualus, kurie už pinigus gina priešo interesus". Žinomus ir gerbiamus Lenkijos žmones, tarp jų ir D.Tusko patarėją Wladyslawą Bartoszewskį, jis vadina "savo ekonominės sėkmės Vokietijoje įkaitais". Nors paties D.Tusko pavardė tokiuose pareiškimuose paprastai neminima, visiems aišku, kad lenkai per rinkimus privalės rinktis tarp J.Kaczynskio ir D.Tusko, t. y. arba-arba, tai visada buvo būdinga J.Kaczynskiui.

Tad vargu ar po rinkimų pagerės ir Lietuvos bei Lenkijos santykiai. Jei juos laimėtų J.Kaczynskio "Teisė ir teisingumas", Lietuva iš Varšuvos gali sulaukti dar daugiau priekaištų dėl Lietuvos lenkų padėties, nes paprastai konservatoriai dar labiau linkę ginti "persekiojamą" lenkų tautinę mažumą kitose šalyse. Lietuvą ir Lenkiją nebent suartintų tik tai, kad vadovaujant J.Kaczynskiui Lenkija greičiausiai vykdytų labiau antirusišką politiką ir Lietuva jai būtų reikalinga kaip partnerė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"