TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sparčiai daugėja skaitmeninių Estijos gyventojų

2015 08 11 6:00
Iki 2025-ųjų Estija tikisi turėti apie 10 mln. skaitmeninių gyventojų. estonianworld.com nuotrauka

Išmaniųjų technologijų amžiuje jau nyksta ir tokios vertybės kaip tautybė ir valstybingumas. Estija yra pirmoji ir kol kas vienintelė valstybė, kuri praėjusių metų pabaigoje ėmė įgyvendinti skaitmeninės pilietybės programą. Šalis pakvietė visus, nepaisant kilmės ar pilietybės, tapti skaitmeniniais Estijos piliečiais.

Elektroninė pilietybė jos turėtojui suteikia prieigą prie paslaugų, kuriomis naudojasi estai. Skaitmeniniai Estijos gyventojai gali atsidaryti banko sąskaitą, vos per vieną dieną pradėti čia verslą, virtualiai pasirašyti dokumentus, patvirtinti jų tikrumą, valdyti bendrovę iš bet kurios pasaulio dalies, atlikti finansines operacijas ir panašiai.

Užtrunka apie mėnesį

Pareiškėjas internetinėje svetainėje (e-resident.gov.ee) turi užpildyti prašymą, prisegti savo ir asmens tapatybės dokumento nuotraukas, nurodyti priežastį, kodėl nori tapti elektroniniu piliečiu, ir sumokėti 50 eurų mokestį. Vėliau Estijos pareigūnai patikrina pateiktą informaciją ir nurodo pareiškėjui vietą, kur jis turėtų atvykti pateikti pirštų atspaudų bei atlikti kitų reikalingų procedūrų. Norint tapti skaitmeniniu Estijos piliečiu, visai nebūtina ten vykti. Kortelę ir specialų skaitytuvą išduoda bet kuris iš 38 Estijos ambasadų ir konsulatų. Skaitmeninės pilietybės įgijimo procesas užtrunka apie mėnesį.

Elektroninė pilietybė šiek tiek skiriasi nuo įprastos. Ją įgiję asmenys negali balsuoti ar balotiruotis Estijos pareigūnų rinkimuose, tačiau gali pareikšti savo nuomonę kai kuriais valstybei svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėl mokesčių sistemos. Elektroninės pilietybės kortelė nesuteikia asmeniui teisės be vizos įvažiuoti į Estiją ar Europos Sąjungą. Be to, tai nėra fizinis asmens tapatybės ar kelionės dokumentas, nes jame nėra asmens nuotraukos.

Pirmuoju skaitmeniniu Estijos piliečiu tapo garsus britų žurnalistas Edwardas Lucasas./honoraryconsuls.mfa.ee nuotrauka

Beveik 4 tūkst. paraiškų

Estijos ekonomikos ministerija neseniai paskelbė, kad įvairių šalių gyventojai itin domisi elektronine pilietybe. Iš pradžių tikėtasi, kad iki 2015 metų pabaigos šalis sulauks maždaug 2 tūkst. paraiškų jai gauti. Tačiau realybė pranoko pareigūnų lūkesčius – vien iki liepos pabaigos prašymų suteikti skaitmeninę pilietybę gauta beveik dvigubai daugiau. Apie pusę jų pateikė šalių kaimynių gyventojai: suomiai, rusai, latviai, taip pat daug ukrainiečių, amerikiečių, vokiečių, britų, lietuvių ir italų.

Iki 2017-ųjų pabaigos Estija tikisi turėti 60 tūkst. skaitmeninių piliečių. Ambicingiausias šios programos vykdytojų užsibrėžtas tikslas – po 10 metų turėti 10 mln. elektroninių gyventojų, kurie šalyje bus užregistravę tūkstančius įmonių. Tai būtų didžiulis postūmis šalies ekonomikai. Apskaičiuota, kad jeigu Estija turėtų 30 tūkst. elektroninių gyventojų, šalies ekonomika pasipildytų maždaug 60 mln. eurų.

„Skaitmeninę pilietybę sukūrėme siekdami skatinti elektroninę ekonomiką, pritraukti naujų investicijų ir įmonių„, – aiškino projekto vadovas Kasparas Korjusas.

Sulaukia kritikos

Šio projekto iniciatoriai dažnai giriami už pažangumą, tačiau taip pat sulaukia kritikos. Buvusiam Estijos finansų ministrui neaišku, kaip skaitmeninė pilietybė gali privilioti į Estiją kapitalo. Teisės ekspertai tikina, kad tai gali sukelti tam tikrų dvigubo apmokestinimo pavojų, nes elektroninė pilietybė yra visiškai naujas, tarptautiniuose susitarimuose dar neįtvirtintas teisinis statusas.

Kai kas skaitmeninę pilietybę vadina viešųjų ryšių triuku. Esą estai taip mėgina gerinti savo šalies įvaizdį. Projekto kritikai sunerimę ir dėl elektroninių Estijos piliečių asmens duomenų apsaugos. Valstybės institucijos ne kartą yra tapusios kibernetinių atakų aukomis. Tačiau estai įsitikinę, kad iniciatyvos teikiama nauda nusveria bet kokią riziką. Programos vadovas K. Korjusas mano, kad Estija rodo pavyzdį pasauliui.

Kai Estija 1991 metais rugpjūtį atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, bankų ir valdžios paslaugas reikėjo atkurti iš pagrindų. Elektroniniai sprendimai tuo metu pasirodė esantys pigiausi. Šiandien Estija, tiek realiems, tiek virtualiems gyventojams siūlo 4 tūkst. virtualių paslaugų. Šalis turi pažangiausią pasaulyje internetinio balsavimo sistemą, mokyklose mokiniai jau nuo pirmos klasės privalomai mokomi programavimo.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"