TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sparčiu žingsniu (ne)priklausomybės link

2014 03 12 6:00
Prorusiškos jėgos Kryme rengia demonstracijas, kurių metu žmonės agituojami remti V.Putino veiksmus pusiasalyje. Užrašai plakatuose skelbia: „Tėvynė! Laisvė!” Reuters/Scanpix nuotraukos

Vakar prorusiškas Krymo parlamentas balsavo už regiono nepriklausomybę nuo Ukrainos. Artėjant sekmadienį vyksiančiam referendumui dėl Krymo ateities, prorusiškos jėgos paralyžiuoja pusiasalį. Vladimiras Putinas visus tikina, kad gina demokratiją Kryme, ir tuo pat metu mėgaujasi Vakarų atsargumu.

Vakar nuverstasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius surengė antrąją spaudos konferenciją Rusijos mieste Rostove prie Dono. Postą praradęs politikas dar kartą patikino esąs vienintelis teisėtas Ukrainos vadovas ir valdžią Kijeve išvadino pilietinį karą surengusiais nusikaltėliais. Nė nesulaukęs žurnalistų klausimų ir nepateikęs savo nuomonės apie situaciją Kryme, V.Janukovyčius pasišalino iš konferencijų salės.

V.Janukovyčiui prieglobstį suteikusio Rusijos prezidento pozicija gerokai aiškesnė. V.Putino iniciatyva Kryme jau šį sekmadienį vyks referendumas dėl pusiasalio atsiskyrimo nuo Ukrainos. Krymo gyventojai balsuos už vieną iš dviejų alternatyvų. Pirmoji – greitas Krymo prisijungimas prie Rusijos. Antroji – faktiškai nuo Ukrainos nebepriklausomos valstybės atkūrimas 1992 metų Krymo Konstitucijos sąlygomis. Už pastarąjį variantą regiono parlamentas jau nubalsavo. Net jei pusiasalio gyventojai pasirinks tariamą savarankiškumą, nuo Kremliaus malonės priklausomam Krymui anksčiau ar vėliau neliks nieko kito, kaip prisijungti prie Rusijos. Taigi referendumo dalyvių pasirinkimo galimybės nedidelės.

Atskirti nuo pasaulio

Kremliaus lyderiai mėgsta pabrėžti, kad gerbia demokratinius principus, ir nuolatos tikina jų besilaiką. Rusijos žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad Krymo regioninis parlamentas paprašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atsiųsti savo misiją stebėti sekmadienį vyksiančio referendumo. Tačiau skaidrią rinkimų ir teisėtą karinių veiksmų eigą siekiančios užtikrinti ESBO darbuotojai į prorusiškų pajėgų kontroliuojamą pusiasalį iki šiol įleidžiami nebuvo. Ir V.Putinui aišku, jog rusiškų tankų ir kariškių be atpažinimo ženklų patruliavimas Krymo gyvenviečių gatvėse stebėtojų tikrai neįtikintų, kad Kryme vyksta demokratinė pertvarka.

Artėjant referendumui Rusija kaip įmanydama stengiasi izoliuoti Krymą. Vakar atšaukti visi skrydžiai į Krymo oro uostą. Pusiasalyje galėjo leistis tik iš Rusijos sostinės skrendantys lėktuvai. Taip pat Kremlius pasistengė atriboti pusiasalį nuo nepalankiai Rusijos atžvilgiu nusiteikusios žiniasklaidos. Tarptautinė žurnalistų organizacija „Reporteriai be sienų” pirmadienį pranešė apie Kryme dingusias dvi ukrainiečių žurnalistes. „Rusija daro viską, kad paverstų Krymą informacijos juodąja skyle”, – sakė organizacijos generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as.

Artėjant referendumui visame Kryme iškabinti plakatai, kuriuose pateikiamos jo dalyvių pasirinkimo galimybės.

Nešvarus žaidimas

Pačioje Rusijoje nemažai žmonių remia Krymo atsiskyrimą nuo Ukrainos, tačiau tuo pat metu griežtai kritikuoja agresyvią V.Putino politiką. Jie netiki Rusijos prezidento pasakomis apie valdžią Kijeve krauju išplėšusių fašistų ir nusikaltėlių keliamą pavojų. Manoma, kad Rusija klausimą dėl Krymo prisijungimo turi spręsti taikiomis priemonėmis, bet jokiu būdu – ne tankais ir kariškių įsikišimu. Tokią agresiją patys rusai laiko nešvariu V.Putino žaidimu.

Rusai baiminasi, kad ginklu atėmęs Krymą iš Ukrainos Kremlius ilgam įšaldys santykius su Kijevu ir praras Ukrainoje ilgus metus turėtą įtaką. Panašios nuomonės laikosi ir V.Putino oponentas, 10 metų kalėjime praleidęs buvęs naftos bendrovės „Jukos” vadovas Michailas Chodorkovskis. Anot jo, Rusija turėtų padėti Krymui smarkiai išplėsti savo autonomiją, tačiau leisti jam išlikti Ukrainos sudėtyje.

Tačiau V.Putino tokios kritikų nuomonės nedomina. Nepaisydamas nei savo šalies gyventojų, nei užsienio politikų komentarų, Kremliaus lyderis ketina žengti iki galo.

Dujų argumentas neįtikina

Daugelį stebina Europos Sąjungos (ES) vangumas reaguojant į Rusijos agresiją Kryme. Tik šios savaitės pradžioje ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris nusprendė kuriam laikui atidėti derybas su Rusija dėl planuojamo „Pietų srauto” dujų tiekimo projekto, kurį įgyvendinus rusiškos dujos pasiektų Europą nauju keliu – per Juodąją jūrą. Vakar Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas tikino, kad papildomų atsakomųjų priemonių ES gali imtis dar šią savaitę.

Tačiau rimtesnių sankcijų ES narių politikai įvesti neskuba. Aukščiausi Bendrijos pareigūnai apdairiai teisinasi nenorį sankcijų Rusijai naštos perkelti ant europiečių pečių. Netyla kalbos apie Rusijos dujų importo poreikį Bendrijoje. Baiminamasi, jog išaugus įtampai Rytų kaimynė apskritai nutrauks dujų tiekimą į ES.

Tačiau tokiais argumentais tiki ne visi. „Tik 30 proc. europiečių suvartojamų dujų yra įvežamos iš Rusijos. Netikiu, kad Rusija dėl to turi didelę galios persvarą”, – vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel” aiškino Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Politiko nuomone, ES pinigų, gaunamų už parduotas dujas, Kremliui reikia ne mažiau nei europiečiams rusiškų dujų.

R.Sikorskis įsitikinęs, kad ES turėtų labiau pasitikėti savo jėgomis ir jai nederėtų pervertinti V.Putino galios. Lenkijos užsienio reikalų ministro nuomone, net jei Kremlius vis dėlto sustabdytų dujų tiekimą į Bendriją, valstybių narių poreikį iš dalies padėtų patenkinti didelė Norvegijos dujų rinka. Be to, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos atstovai kreipėsi į JAV Atstovų Rūmus su prašymu tiekti amerikietiškas dujas į Rytų ir Vakarų Europą. Taip siekiama padidinti regiono nepriklausomybę nuo sunkiai prognozuojamos Rusijos.

Iššūkis B.Obamai

Politologai teigia, kad šiuo metu susidariusi įtampa tarp Vakarų ir Rytų yra didžiausia krizė nuo šaltojo karo laikų. Analitikų nuomone, krizės Ukrainoje sprendimas turės daug įtakos Jungtinėms Valstijoms, kurios stengiasi išlaikyti stipriausios pasaulio valstybės statusą. Ukrainos krizė laikoma svarbiausia ir keliančia didžiausią įtampą per visą JAV prezidento Baracko Obamos valdymo laiką.

Kol kas amerikiečiams sunkiai sekasi susitarti su Rusija. Jų siūloma išeitis – išvesti rusų karius ir palikti viską spręsti Krymo gyventojams – neįtiko nei V.Putinui, nei Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui. Kremliaus politikai nėra patenkinti amerikiečių įvestomis sankcijomis Rusijai, tačiau derybose su JAV savo nuomonės Krymo klausimu jie nekeičia.

Jei Vakarai iš tiesų nori padėti Ukrainai spręsti krizę Kryme, o svarbiausia – užkirsti kelią V.Putino savivalei, tiek JAV, tiek ES teks kur kas labiau pasistengti.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"