TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Spauda vis dar turi ateitį

2016 08 03 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Plečiantis skaitmeninei žiniasklaidai, spausdintų laikraščių ir žurnalų tiražas gerokai sumažėjo. Daugelis jau ėmė manyti, kad spaudos ateitis – niūri, tačiau įtakingo Prancūzijos leidinio „Le Monde“ atgimimas suteikia optimizmo.

Kaip skelbia JAV nuomonės tyrimo institutas „Pew Research Center“, 2015 metai šalies laikraščiams buvo blogiausi nuo vadinamosios Didžiosios recesijos. JAV dienraščių apyvarta pernai smuko 7 proc., o pajamos iš reklamos – 8 procentais.

Didžiausią žiniasklaidos pajamų dalį atneša reklama. Kai kas mano, kad būtent tai galėtų būti žiniasklaidos pramonės išsigelbėjimas. Deja, beveik du trečdaliai iš 60 mlrd. dolerių (apie 54 mlrd. eurų), skirtų interneto reklamos išlaidoms, atiteko penkioms technologijų milžinėms („Google“, „Facebook“, „Yahoo“, „Microsoft“ ir „Twitter“). Spauda gauna palyginti nedaug naudos iš interneto reklamų – tai sudaro apie ketvirtadalį pajamų.

„Le Monde“ Prancūzijoje leidžiamas nuo 1944 metų.flipboard.com nuotrauka

Oksfordo universiteto žurnalistikos institutas nustatė, kad krizė neaplenkė Didžiosios Britanijos ir kitų šalių: mažėja interneto reklamų, gęsta augimo viltys, nyksta ženklodara ir interneto svetainių reikšmė. Dauguma vartotojų vis dar nenori mokėti už naujienas internete. Pasak tyrėjų, šiam tikslui pinigines dvigubai dažniau atveria kai kurių mažesnių valstybių gyventojai.

Šių metų apklausos duomenimis, didžiausia visuomenės dalis, mokanti už naujienas internete, yra Norvegijoje – 27 proc, Lenkijoje ir Švedijoje – po 20 proc., Italijoje – 16 proc., Didžiojoje Britanijoje – 7 procentai. Vidutinė metinė naujienų internete prenumerata svyruoja nuo 10 eurų Lenkijoje iki 43 eurų Vokietijoje ir 97 eurų Didžiojoje Britanijoje.

„Le Monde“ pavyzdys

Prieš penkerius metus prestižiškiausias Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ patyrė didžiulių finansinių sunkumų. Atrodė, kad leidinys juda į pražūtį. Po konflikto su redaktoriais laikraščio savininkai ėmėsi reformų.

Taigi atsirado naujas iliustruotas žurnalas, į finansų naujienas orientuota verslo skiltis, turinio mokestis (sumokėjus 19 eurų leidinį neribotai galima skaityti visą mėnesį), naujas interneto leidinys „Le Monde Afrique“, skirtas Afrikos žemyno aktualijoms.

Pagaliau pirmą kartą per septynis egzistavimo dešimtmečius „Le Monde“ skaitytojams pasiūlė rytinių publikacijų. Specialiai šiam tikslui sukurta programėlė „La Matinale“ vilioja jaunesnę kartą, kuri naudojasi išmaniosiomis technologijomis. 2014 metais specialus fondas leidiniui skyrė 1,8 mln. eurų įvairioms skaitmeninėms iniciatyvoms plėtoti. Prancūzijos dienraščiui tai istorinis įvykis, mat spaudos platinimo vietose jis pasirodo tik popiet.

Dar viena naujovė – „Le Monde“ festivaliai. Leidinys įvairiose Paryžiaus vietose organizuoja diskusijas, spektaklius, susitikimus su autoriais, kūrybines dirbtuves. Tai labai patraukli priemonė, padedanti plėsti skaitytojų auditoriją. Šiemet festivalis vyks rugsėjo 16–19 dienomis. Jis rengiamas jau trečią kartą.

Žinoma, daugelį minėtų idėjų įgyvendino ir kiti pasaulio leidiniai. Tačiau išskirtinę sėkmę lemia jų visuma, išnaudojant visas galimybes, o ne atsirenkant tik kelias.

"The Economist" pasaulinis tiražas yra 1,5 mln. egzempliorių.globo.com nuotrauka

„Kad ir kokių sunkumų patirtume, žmonės vis tiek pirks mūsų produktą, kol turinys bus išskirtinis. Išliksime ir augsime, jeigu čia dirbs geriausi žurnalistai“, – sakė „Le Monde“ vadovas Louis Dreyfus.

2008 metais savininkai planavo atleisti 129 darbuotojus, tarp jų ir 90 žurnalistų. Be to, ketinta parduoti visus antrinius laikraščio leidinius. Pokyčiais pasipiktinę „Le Monde“ darbuotojai rengė streikus.

„Le Monde“ leidžiamas 331 tūkst. egzempliorių tiražu, o jame ir su juo susijusiuose leidiniuose iš viso dirba apie 1,6 tūkst. žmonių. „Le Monde“ Prancūzijoje leidžiamas nuo 1944 metų.

Apmokestinto turinio pinklės

Didžiosios Britanijos prestižinis verslo, finansų, ekonomikos ir politikos savaitraštis „The Economist“ pastarosiomis savaitėmis pateikė gerų naujienų. Metinė finansinė ataskaita rodo, kad pelnas prieš apmokestinimą padidėjo nuo 70 mln. iki 72 mln. eurų. Bendras leidinio pardavimas per metus pakilo apie 3,5 procento. Žurnalo pasaulinis tiražas siekia 1,5 mln. egzempliorių, be to, leidinys turi daugiau kaip 100 tūkst. skaitmeninių prenumeratorių. Dažniausiai apmokestinti turinį ryžtasi specializuoti portalai, o norintys pasiekti kuo didesnę auditoriją lieka nemokami, jie išsilaiko iš lėšų, gautų už reklamą.

„The Economist“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Tomas Standage“as dalijosi įžvalgomis apie leidinį. Pasak jo, viena sėkmės paslapčių yra socialiniai tinklai, kurie populiarina produkciją ir sudomina naujus skaitytojus. Pavyzdžiui, „Twitter“ tinkle leidinys turi daugiau kaip 15 mln. sekėjų, o „Facebook“ – 7 milijonus. „Siekiame, kad nauji skaitytojai užsuktų į „The Economist“ svetainę, parsisiųstų į telefonus mobiliąją programėlę ir taptų leidinio prenumeratoriais“, – aiškino T. Standage“as. Jis pridūrė, kad spausdintas leidinys taip pat padeda stiprinti prekės ženklą ir didinti pelną.

Prieš pusmetį laikraščių leidykla „Johnston Press“ įsigijo keleiviams skirtą dienraštį „The i“. Šiuo metu jo pardavimas siekia 300 tūkst. egzempliorių ir vis didėja. Ekspertai teigia, kad ankstyvą sėkmę iš dalies nulėmė popierinė spauda.

Laikraščių kioskas Paryžiuje.commons.wikimedia.org nuotrauka

Katharine Viner, Didžiosios Britanijos dienraščio „The Guardian“ vyriausioji redaktorė, iškėlė dilemą, kuri kamuoja daugelį naujienų tarnybų. Jos teigimu, per pastaruosius kelerius metus skaitmeniniai pokyčiai suteikė daugiau galimybių žurnalistikai, tačiau verslo modeliui iškilo rimta grėsmė. „Jeigu apmokestinsite priėjimą prie savo rašinių, susidursite su dideliu iššūkiu, norėdami įtikinti skaitmeninį vartotoją, kuris įpratęs gauti informaciją nemokamai“, – tvirtino K. Viner. Kaip skelbiama, pernai „The Guardian“ prarado beveik 69 mln. svarų (apie 82 mln. eurų).

„The New York Times“ neseniai pranešė, kad per antrąjį šių metų ketvirtį patyrė 500 tūkst. dolerių (apie 447 tūkst. eurų) nuostolių, spaudos reklamų sumažėjo 14 proc., o interneto reklamų – 7 procentais. Šiai problemai spręsti yra įvairių būdų – nuo plėtros iki taupymo, nuo turinio apmokestinimo internete iki minios finansavimo, kai viešai paskelbtą idėją pinigais remia su ja tiesiogiai nesusiję žmonės, nesitikintys gauti apčiuopiamos naudos.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"