TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sporto šventė genocido mieste

2014 01 21 6:00
Rengdamasi olimpiadai Rusija ignoruoja kruviną Sočio istoriją. snowbrains.com nuotrauka

Apie artėjančias žiemos olimpines žaidynes Rusijoje kalbama daug: kas važiuos, kas nevažiuos; ar pavyks užtikrinti dalyvių ir svečių saugumą; kiek lėšų iššvaistyta joms rengiantis; ar bus gerbiamos homoseksualų teisės ir panašiai. Tačiau diskusijos apie kruviną olimpinio miesto istoriją – Sočyje vykdytą čerkesų tautos genocidą – ir šalies valdžios poziciją šiuo klausimu nustumiamos į antrą planą.

Sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo susitikęs su grupele žurnalistų iš Vakarų šalių pasikalbėti apie vasario 7 dieną prasidėsiančią olimpiadą. Pasaulio žiniasklaidos garsiausiai eskaluojama su šiomis žaidynėmis susijusi tema – prieštaringai vertinamas Rusijos įstatymas, draudžiantis homoseksualizmo propagandą. Į kaltinimus žmogaus teisių pažeidimais prezidentas atsakė, kad tikrai nėra homofobas: pats pažįsta gėjų ir draugiškai su jais sutaria, be to, jam patinka Eltono Johno muzika. Antroji daugiausia dėmesio sulaukusi tema buvo korupcija. Sočio olimpiada jau dabar penkis kartus viršijo savo pradinį biudžetą ir kainavo daugiau nei visos 21 prieš tai vykusios žiemos olimpinės žaidynės kartu sudėjus. Manoma, kad mažiausiai trečdalis šių lėšų buvo panaudotos neteisėtai. Apie XIX amžiuje mieste vykdytą, anot kai kurių istorikų, pirmąjį istorijoje genocidą užsiminta nebuvo.

Nepripažino naujosios valdžios

Didžiausias Rusijos kurortinis miestas Sočis Juodosios jūros pakrante tęsiasi 145 kilometrus. Čia gyvena apie 343 tūkst. žmonių: dauguma rusų (70 proc.), gana didelę etninę mažumą sudaro armėnai (20 proc.). Palyginti su likusia Rusija, žiemos šiame kurorte gana švelnios, vasaros karštos, o gatvėse net auga palmės.

Sočis ne visada buvo kurortas, garsėjantis savo sanatorijomis ir švelniu klimatu. Iki XIX amžiaus vidurio čia buvo įsikūrusi autonominės Čerkesijos srities, priklausiusios Osmanų imperijai, sostinė. Turkai po 1828-1829 metų savo teritorijas šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje perleido Rusijos imperijai. Dabartinio Sočio teritorijoje įsikūrusi Kaukazo tauta naujosios valdžios nepripažino ir į rusus žiūrėjo kaip į kolonistus. Tuo metu čerkesus rusų valdžia laikė grėsme imperijos saugumui.

Šis susipriešinimas patraukė Didžiosios Britanijos dėmesį. Ji, pasak kai kurių šaltinių, pardavinėjo ginklus ir amuniciją čerkesams. Dėl to 1836 metais tarp Didžiosios Britanijos ir Rusijos imperijos net buvo kilęs diplomatinis konfliktas. Rusai sulaikė britų laivą, plukdantį ginklus sukilėliams, ir konfiskavo jo krovinį. Britai bandė protestuoti, bet caras Nikolajus I laikėsi tvirtai ir netrukus davė įsakymą ruošti kariuomenę karui su Didžiąja Britanija. Šis konfliktas greitai nuslūgo, bet čerkesų pasipriešinimas rusų valdžiai nesilpo.

Muziejuje – nė vienos užuominos

Nuožmius kovotojus už savo laisvę rusų valdžia laikė grėsme imperijai. / wikimedia.org nuotrauka

1857 metais caras Aleksandras II oficialiai patvirtino planą ištremti čerkesus iš jų žemių. Jame buvo rašoma, kad vietinės tautos pašalinimas ne tik atlaisvins rusams naujas dirbamas žemes, bet ir „išvalys šalį, kad joje neliktų priešiškai nusiteikusių gyventojų". Nors kai kuriais aspektais Aleksandras II buvo pažangus valdytojas (1861 metais pasirašė įstatymą, kuriuo buvo panaikinta baudžiava), jis pritarė savo armijos generolų nuomonei, kad Juodosios jūros pakrantėje gyvenanti nepriklausoma tauta imperijai kelia grėsmę.

Teritorija nuo vietinių gyventojų visiškai "išvalyta" 1864 metais. Iš 2,5-3 mln. čerkesų maždaug 1,5 mln. buvo išvaryti iš savo žemių. Pusė jų mirė nuo bado ir ligų, kai perpildyti, nepakankamai maistu aprūpinti laivai plukdė juos per Juodąją jūrą. Čerkesai, kurie priešinosi iškeldinimui, buvo išžudyti. „Raudonoji kalva“ Sočyje, kur po kelių savaičių vyks slidininkų ir snieglentininkų varžybos, prieš 150 metų buvo šių žudynių ir Rusijos imperijos pergalės šventės vieta.

Po Rusijos invazijos iš teritorijos buvo ne tik išvaryti vietos gyventojai, bet ir sunaikintas visas jų kultūrinis paveldas, netgi kapai. Šiandien Sočio muziejuje nėra nė vienos užuominos apie čerkesus – tautą, čia gyvenusią tūkstančius metų.

Ragina boikotuoti žaidynes

1866 metais buvo išleistas potvarkis, kuriuo į Sočio sritį leista persikelti žmonėms iš visos Rusijos. Juodosios jūros pakrantė apgyvendinta greitai. Į vietovę atvyko įvairių tautybių atstovų: daugiausia rusų, taip pat ukrainiečių, gruzinų, moldavų, baltarusių, estų ir vokiečių.

Vėliau Sočiui augti įtakos turėjo Josifo Stalino simpatijos šiam kurortui – mieste stovėjo mėgstamiausias jo vasarnamis. Per Antrąjį pasaulinį karą beveik visas Sočio miestas buvo virtęs didžiule karo ligonine. Čia buvo slaugoma apie 300 tūkst. kareivių.

Rusijos prezidentas V.Putinas pasiruošimo olimpiadai metu visiškai ignoravo šį skaudų miesto istorijos etapą ir nepripažino jame vykdyto čerkesų tautos genocido. Tokiu elgesiu pasipiktinę ištremtųjų palikuonys ragina tarptautinę bendruomenę boikotuoti mieste vyksiančius sporto renginius.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"