TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sprendimą nulemia vaikystė

2013 01 23 5:05
Iš žmogus vailystės galima spręsti, kaip jis siekia pelno. 

Atlikę tyrimą amerikiečiai padarė išvadą, kad žmogaus priimami finansiniai sprendimai priklauso nuo to, kaip jis gyveno vaikystėje.  Prasidėjus ekonomikos recesijai žmonės, užaugę pasiturinčiose ir skurdžiose šeimose skirtingai elgiasi su pinigais ir priima nevienodus sprendimus.

Šio tyrimo ėmėsi Jungtinėse Valstijose esančio Minesotos universiteto Karlsono vadybos mokyklos mokslininkai, vadovaujami rinkodaros ir psichologijos profesoriaus Vlado Griškevičiaus. Jie išsiaiškino, kad ekonominė aplinka dar vaikystėje suformuoja žmogaus savybes, kurios netikėtai gali pasireikšti sunkiomis sąlygomis, t. y. prasidėjus recesijai, ir atlikto tyrimo rezultatus paskelbė žurnale "Psychological Science".

Mokslininkai nustatė, kad žmogaus priimamus sprendimus, bet jau didele dalimi, lemia aplinka, kurioje jis gyveno vaikystėje. Profesorius ir jo kolegos pastebėjo, kad žmonės, augę sunkiai prognozuojamomis sąlygomis arba skurde, atėjus sunkiems laikams priima sprendimus, orientuodamiesi į tuoj pat gaunamą pelną, tačiau ignoruodami ilgalaikes tokio sprendimo pasekmes. O tie, kurių vaikystė praėjo patogioje aplinkoje, t. y. jų tėvai turėjo pakankamai lėšų pragyventi, pirmenybę teikia "lėtajai" strategijai. Jie nesistengia tuoj pat gauti naudos, nes tikisi, kad tai atsipirks ateityje ir tuomet jie gaus didesnį pelną. Be to, pirmieji prasidėjus nuosmukiui puola leisti pinigus, o antrieji - linkę juos pataupyti.

Mokslininkai atliko du eksperimentus ir paprašė jų dalyvių įsivaizduoti, kad prasidėjo ekonominė recesija, ir pasiūlė jiems spręsti uždavinius, susijusius su finansine rizika. Eksperimento dalyvių, turėjusių vargingą vaikystę, sprendimai buvo kur kas impulsyvesni, be to, jie nesugebėjo apsispirti prabangos pagundoms. Tuo metu tie, kurie vaikystėje nepatyrė vargo, ėmėsi ne tokių rizikingų veiksmų ir rinkosi "lėtąją" strategiją. Jie nesistengė greitai praturtėti, o siekė šio tikslo palengva, taip pat nebuvo linkę pulti pirkti brangių daiktų.

"Šis eksperimentas parodė, kad jau ankstyvoje vaikystėje aplinka tarsi užprogramuoja žmogų ir paskui visą likusį gyvenimą jis nesąmoningai renkasi tam tikrą elgesio modelį. Kai viskas klostosi gerai ir ekonomika auga, tam tikros būdo savybės gali ir nepasireikšti, jos paprasčiausiai "miega". Tačiau kai ateina sunkūs laikai, žmogus jaučia stresą ir gali priimti net jam pačiam netikėtą sprendimą, jis tiesiog automatiškai reaguoja į susidariusią situaciją", - aiškino mokslininkų grupės vadovas V.Griškevičius.

Profesorius pabrėžė, kad nė viena elgesio strategija negali nuo pat pradžių būti gera arba bloga. Nors daug kas mano, kad visuomet naudinga nesistengti labai greitai pasiekti užsibrėžto tikslo, kartais reikia priimti ir impulsyvų sprendimą maksimaliai išnaudojant tuo momentu turimus išteklius bei galimybes. Be to, V.Griškevičius mano, kad jei žmogus nori, jis gali pakeisti iš tėvų paveldėtus bruožus arba tuos, kuriuos suformavo aplinka, kurioje jis gyveno. Bėda ta, kad didžioji dalis žmonių nelinkę to daryti ir elgiasi tarsi užprogramuotas kompiuteris.

Kiek anksčiau V.Griškevičius buvo paskelbęs straipsnį, kaip "Facebook" ir kiti socialiniai tinklai veikia žmogų. Jame mokslininkas teigė, jog kartais pakanka vos penkias minutes praleisti socialiniame tinkle ir žmogus gali prarasti kontrolę - jis imasi smurto, įlenda į skolas arba puola be saiko valgyti, o tai veda į nutukimą.

Vladas Griškevičius

Minesotos universiteto rinkodaros ir psichologijos profesorius, dėstantis Karlsono vadybos mokykloje. Jį domina, kaip evoliucijos tendencijos veikia šiuolaikinio vartotojo elgesį ir jo priimamus finansinius sprendimus. Verslo ir psichologijos žurnaluose profesorius yra paskelbęs daugiau kaip 40 straipsnių apie motyvaciją, socialinės aplinkos įtaką, vartojimą ir kitomis temomis. Yra gavęs daugybę apdovanojimų ir kaip dėstytojas, ir kaip tyrinėtojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"