TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sprendimai lems ES ateitį

2009 06 19 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) vadovai Briuselyje sprendžia įvairius klausimus, iš jų svarbiausi - Europos Komisijos (EK) pirmininko paskyrimas ir garantijos Airijai, kurios padės iš mirties taško išjudinti Lisabonos sutartį.

Šiandien antrą dieną Briuselyje susitinkantys ES vadovai turi nutarti, ar EK antrą 5 metų kadenciją pirmininkaus portugalas Jose Manuelis Barroso ir kokių garantijų gaus Airija, kad pritartų Lisabonos sutarčiai. Jie taip pat aptaria bloko strategiją prieš gruodį numatytas derybas dėl klimato kaitos ir ekonomikos krizę.

J.M.Barroso paskyrimas.

Nors Prancūzija ir kitos šalys kritikavo J.M.Barroso dėl lėto EK atsako į ekonomikos krizę, vis dėlto dominuoja nuostata, kad stabilumas krizės ir institucinių pokyčių metu yra svarbiausias. Kadangi realios alternatyvos nėra, 53 metų J.M.Barroso turi gauti ES lyderių "politinę paramą", paskui sulaukti ir oficialaus pakartotinio paskyrimo. Tai galėtų įvykti liepos viduryje, kai susirinks naujasis Europos Parlamentas (EP), į kurį po rinkimų kaip didžiausias blokas grįžo centro dešiniųjų Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) ir Europos demokratai. Šiai politinei grupei priklauso ir J.M.Barroso.

Garantijos Airijai

Prieš metus Airijos rinkėjai atmetė Lisabonos sutartį, kuri turėjo racionalizuoti išsiplėtusios ES funkcionavimą, bet dabar airių prašoma surengti naują referendumą, kuris įvyks rugsėjį arba spalį. Nors apklausos rodo, kad dėl ekonomikos krizės airiai palankiau vertina ES, šalies vyriausybė nori būti tikra, kad rinkėjai tars "taip", todėl visais būdais mėgina gauti teisines garantijas, kurios išsklaidytų nuogąstavimus dėl Lisabonos sutarties. Airiams rūpi jų karinis neutralitetas, mokesčių įstatymai, griežtos taisyklės dėl abortų. Tos garantijos per ES viršūnių susitikimą turi būti suteiktos teisiškai įpareigojamu lyderių sprendimu.

Tačiau nemažai sumaišties vėl sukėlė Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, didelis Lisabonos sutarties priešininkas, pareiškęs, kad jo šalies parlamentas turės ratifikuoti airių garantijas, arba jis jų nepatvirtins. Čekijos parlamentas Lisabonos sutartį jau ratifikavo, tačiau prezidentas jos dar nepasirašė. Ratifikavimo proceso taip pat nėra užbaigusios Vokietija ir Lenkija, tačiau tik viena Airija pagal savo Konstituciją šiuo klausimu privalo surengti referendumą.

Dujų krizė

EK pirmininkas J.M.Barroso per Europos Vadovų Tarybos posėdį pristatė siūlymus dėl veiksmų kilus dujų krizei. Numatoma didinti ES vykdomosios institucijos vaidmenį koordinuojant visų šalių veiksmus. J.M.Barroso pranešimas parengtas remiantis medžiaga, kuri buvo surinkta ES atstovams lankantis Kijeve ir Maskvoje, kad būtų galima susidaryti visą Ukrainos ir Rusijos ginčo dėl dujų vaizdą. Suderinti visų ES šalių veiksmai būtini, kai įvyksta dujų tiekimo pertrūkių, kaip nutiko sausio pradžioje dėl Ukrainos ir Rusijos ginčo. Baiminamasi, kad tokia krizė gali pasikartoti. Tada EK gali pareikalauti, kad ES šalys duotų dujų iš savo saugyklų bendram naudojimui. Vyriausybės turės kasdien siųsti į EK tiekimų suvestines ir trims dienoms numatytas paklausos prognozes, ataskaitas apie dujų paėmimą iš saugyklų bei pertrūkių įtaką jų ekonomikai ir energetikai. Krizės laikotarpiu ES šalys turės prašyti Briuselio leidimo prieš sumažindamos dujų srautus į kaimynių teritoriją. Padėčiai stebėti krizės laikotarpiu siūloma sudaryti specialią EK ekspertų ir dujų verslo atstovų instituciją. ES šalys turės parengti nacionalinius krizės planus, nustatyti juose įvairius pavojaus lygius ir numatyti sąveiką su kaimynais. Visiems šiems EK pirmininko siūlymams turi pritarti ES šalys ir EP.

Ūkininkų protestas

Vykstant ES vadovų susitikimui, eismo chaosą Briuselyje sukėlė dėl kritusių pieno kainų įtūžę ūkininkai. Nuo 500 iki 1000 traktorių, kuriais suvažiavo daugiausia belgų ūkininkai, šliaužė visomis trimis magistralės juostomis vos 30 km per valandą greičiu. Dėl to kelyje, vedančiame į ES sostinę, susidarė 20 km spūstis. Ūkininkai suvažiavo į vieną miesto parką ir ten praleido naktį, o šiandien tęsia protestą. Policija pastatė užtvarus ir šarvuočius prie ES būstinės, į kurią vakarop rinkosi ES lyderiai. Ūkininkai turėjo leidimą protestuoti, jei prie viršūnių susitikimo vietos nesiartins arčiau kaip per 100 metrų. Tačiau dėl daugybės policininkų prie būstinės tvyrojo grėsminga atmosfera.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"