TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Stalinistinę mašiną galima greitai paleisti

2011 02 04 0:00
Didžiajai daliai Baltarusijos žmonių A.Lukašenka - savas, patikimas mužikas. Diktatorius su mažuoju sūnumi Nikolajumi.
AFP/Scanpix nuotrauka

Diktatoriškai valdoma Baltarusija - Europai tarsi krislas akyje. Prezidentas Aleksandras Lukašenka įsikibęs laikosi valdžios, papirkinėdamas tautą ir užčiaupdamas opoziciją. Ir... daugeliui žmonių tai patinka.

Šveicarijos žurnalistė Barbara Lehmann pasidomėjo, kaip A.Lukašenkos valdymo sistemos ypatumus vertina iškiliausia Baltarusijos intelektualė, rašytoja Svetlana Aleksijevič. Interviu su ja buvo išspausdintas Šveicarijos dienraštyje "Neue Zuercher Zeitung". Šis pokalbis turėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

- Ponia Aleksijevič, ilgai delsėte prieš sutikdama pasikalbėti. Kodėl?

- Baltarusių opozicionieriai, po gruodžio 19 dienos rinkimų išėję į demonstraciją prieš A.Lukašenką, iki šiol kalėjime. Pirmosiomis dienomis nenorėjau opozicijos kritikuoti. Bet dabar aišku, kad turime analizuoti savo klaidas, nes tai labai rimtas pralaimėjimas.

- Ką veikėte tą "kruvinąjį sekmadienį"?

- Visi vakare mėginome patekti į Nepriklausomybės aikštę. Buvo labai šalta, penkiolika laipsnių šalčio. Grupė, su kuria ėjau, buvo sulaikyta. Būčiau turėjusi apie valandą stovėti, bet negalėjau dėl sveikatos, todėl parėjau namo. Kas vyko paskui, sužinojau iš dalyvių pasakojimų. Minia buvo sutrikusi. Opozicija sukvietė žmones į gatves protestuoti dėl rinkimų rezultatų klastojimo, bet vėliau nežinojo, kaip elgtis su šia minia. Audrejų Nekliajevą, kandidatą į prezidentus, Lukašenkos milicija jau buvo partrenkusi lazdomis. Žmonės kreipėsi į kitą kandidatą šaukdami: "Sanikovai, ką mums daryti." Jie traukė centrine alėja iki Vyriausybės rūmų. Ten jų laukė A.Lukašenkos saugumo pajėgos.

- Ar galima buvo numatyti, kad A.Lukašenka gins savo valdžią visomis priemonėmis?

- Taip. Tik niekas nenutuokė, kad bus pralieta tiek kraujo. Lukašenka tikrai nesitikėjo, kad tiek žmonių išeis į gatves. Bet buvo tam pasirengęs. Gyvenu centre. Visą dieną stebėjau, kaip į aplinkinius kiemus rinkosi kariuomenė, milicija, specialiosios pajėgos. Lukašenka apsidraudė. Opozicija buvo naivi.

- Kokia buvo opozicijos programa?

- Jokia. Opozicija savo programą grindė A.Lukašenkos kritika. O šis turėjo geresnę programą - aiškesnę, brandesnę. Jam pakako laiko ir personalo. Opozicija stokojo stiprių asmenybių. Įsivaizduokite: netikėtai pamatote devynis kandidatus į prezidentus. Nieko apie juos nežinote. Kaip žmonės jie nepalieka jokio įspūdžio. O toks stiprus, sveikas mužikas kaip A.Lukašenka patinka baltarusėms ir nomenklatūrai. Mūsų orientaciniai taškai kiti. Kas pilietinei visuomenei katastrofa, mūsų žmonėms normalu.

- Ar opozicija per daug nutolusi nuo tautos?

- Žinoma. Dalyvavau Andrejaus Sanikovo susitikime su rinkėjais dideliame mieste, turinčiame pusę milijono gyventojų, - atėjo tik du šimtai žmonių. Žinoma, visur rasite du šimtus inteligentiškų žmonių. Bet jie - ne tauta. Paimkime Lenkiją: ten veikė "Solidarumas". Arba Ukrainą: Maidane vyravo antirusiškos, antikomunistinės nuotaikos. Tai buvo galingas srautas. Taip suvokiama valdžia.

- Bet opozicija teigė laimėjusi rinkimus ir galinti pateikti įrodymų.

- Nežinau, iš kur toks įsitikinimas. Prieš rinkimus apvažiavau šalį ir mačiau, kad A.Lukašenka laimės. Jį rėmė dauguma gyventojų - ne tik kaime, bet ir miestuose. Jis negavo 80 proc. rinkėjų balsų, bet 50-60 proc. tikrai.

- Vakariečiams A.Lukašenka atrodo nepastovus.

- Man jis - psichopatas, visi jo veiksmai liguisti. Tačiau yra dvi tiesos: viena - mūsų, intelektualų, tiesa. Mes turime idėjų apie ateitį ir norime nepriklausomos, civilizuotos Baltarusijos. Tačiau šalia egzistuoja ir kita, paprastesnė, daugumos tiesa. Kaimo žmonėms laisvė reiškia dešras. A.Lukašenka tai supranta. Jis - politiškas gyvulys. Daro, tai, ko jie nori. Baltarusija turi savo koordinates.

- Koks A.Lukašenkos valdžios modelis?

- Lukašenka užkonservavo socializmą, be to, Rusijos pinigais. O mes neturime abramovičių. Turime turtingų žmonių, bet jie sukasi A.Lukašenkos aplinkoje arba uždirbo pinigus sunkiu darbu. A.Lukašenka juos be gailesčio apmokestino. Ir bankai moka labai didelius mokesčius. A.Lukašenka sudarė socialinę sutartį su gyventojais. Jis - diktatorius, besiorientuojantis į mažuosius žmones. Iki šiol jis laikosi sutarties: stato namus kaimuose ir sudaro sąlygas mokytis vaikams. To nėra Rusijoje. Pas mus veikia kolūkiai. Prie mūsų pieno ar sūrio maskviečiai rikiuojasi į eilę. Tvarka yra. Bet jokios laisvės. A.Lukašenkai atėjus į valdžią viešpatavo chaosas. Negalima paprasčiausiai įtikinti žmonių, kad jis - nevykėlis. Žmonės apsidairo ir mato: dabar šalis kitokia - visur pristatyta namų ir prekybos centrų, dauguma butų - europietiško standarto. Dauguma gyventojų turi automobilį. Daug kas atostogauja užsienyje, leidžia ten studijuoti savo vaikus. Žmonės tai laiko A.Lukašenkos nuopelnu. Juos trikdo režimo intelektualinis nebrandumas ir brutalumas, bet žmonės prie to priprato. Ir netiki opozicija.

- Ar Vakarai klysta gretindami Baltarusiją su kaimynėmis šalimis?

- Taip. Bet mes nepanašūs į ukrainiečius. Mes nesame baltai ar rusai, tarp kurių stiprios nacionalinės idėjos. Mes visą laiką gyvenome valdomi lenkų arba rusų. Svarbiausias mūsų siekis - išgyventi. Turiu namą kaime. Ten gyvenu taip valstiečių. Jiems svarbiausia - ne protas, o apsukrumas. Lukašenka atitinka jų idealą. Tai jis susivienija su Rusija. Tai apmauna Vakarus. "Lai kas nors kitas pamėgina elgtis taip pat", - mano žmonės. Tik nedidelė elito dalis vadovaujasi nacionalinėmis idėjomis. Mes nesame tauta, neturime jokių nacionalinių mitų. Niekas nekalba baltarusiškai. Elitą, kurį sudarė lenkai, sunaikino Stalinas. Paradoksalu, bet Baltarusija ir išoriniam pasauliui egzistuoja tik nuo A.Lukašenkos atėjimo į valdžią. Jis taip pat suteikė valstybei identitetą. Be to, visą laiką kartoja: "Mus supa priešai." Todėl žmonės tik taip ir suvokia savo valstybės egzistavimą.

- Taigi, revoliucijos nebus?

- Mes ne ta tauta, kuris kelia revoliuciją. Žmonės bijo pokyčių. Ir ne be pagrindo. Jie mato, kas vyksta Rusijoje ar Ukrainoje ir kaip blogai ten gyvena žmonės. Be to, Lukašenka be kraujo praliejimo nepasitrauks. Todėl žmonės taikosi su A.Lukašenka.

- Kokia žmonių padėtis kalėjimuose?

- Visa opozicija pateko po peiliu. Sudarytas daugiau nei šimto žmonių, kurie turės stoti prieš teismą, sąrašas. Praėjusį mėnesį vis buvo atliekamos kratos ir suiminėjami žmonės. Tai žmogiška katastrofa. Ir negalima teigti, kad nebus parodomųjų procesų. Opozicionieriai apšaukiami kiršintojais ir sąmokslininkais. Už mėginimą įvykdyti perversmą numatomas kalėjimas iki gyvos galvos.

- Ar žmonės bijo?

- Taip. Dar niekada neturėjome tokių baisių Naujųjų metų. Langai pritamsinti, kavinės ir restoranai pustuščiai. Baltarusijoje visada buvo kovojama su išorės priešais. Ir staiga pasirodo, kad gruodžio 19-ąją Nepriklausomybės aikštėje tave apdaužo tavo kaimynas. Tai sukėlė šoką. Šalis subrendo. Visi, net ministrai, pasijuto esantys vieno vienintelio žmogaus įkaitai.

- Ar nomenklatūrai svarbios Vakarų sankcijos, pavyzdžiui, kelionių ribojimas?

- Žinoma. Bet Europa ciniška, ji turi savo interesų. Be to, nežinau, ar šitaip galima daryti A.Lukašenkai spaudimą. Šiaip ar taip, jis niekur nekeliauja. Vakarai labai jo bijo. Verčiau jie atsisakytų ekonominių sankcijų. Vakarams įšaldžius kreditus, pirmiausia, kentės paprasti žmonės. Protingiausia būtų remti pilietinę visuomenę, nors A.Lukašenka ir pavogė jos galvą.

- Kas apskritai turi įtakos A.Lukašenkai?

- Tik Kremlius. A.Lukašenka nuo Rusijos priklauso ekonomiškai. Tai vienintelė veiksminga spaudimo forma.

- Jūsų naujoji knyga vadinasi "Laikas: nenaujas Raudonojo žmogaus galas", ar manote, kad gali grįžti stalinizmas?

- Visi skaitė "Gulago archipelagą", manėme, tai istorija. Bet pasirodė: stalinistinę mašiną galima paleisti per kelias sekundes. Tai mane sukrėtė. Nemaniau, kad tiek daug žmonių pasirengę tapti budeliais. Komunizmas nemirė. Liūdni Minsko įvykiai parodė, kaip turėčiau baigti savo knygą.

 

Vertė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"