TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Stalino garbę ir orumą gina anūkas

2010 12 14 0:00
J.Džiugašvilis mina teismų slenksčius, kad apgintų Stalino garbę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pastaruoju metu Rusijai pradėjus viešinti dokumentus apie Katynės žudynes į kovą už savo senelio Josifo Stalino garbę pakilo jo anūkas Jevgenijus Džiugašvilis.

J.Džiugašvilis padavė į teismą Valstybės Dūmą ir reikalauja priteisti iš jos deputatų 100 mln. rublių bei apginti gerą jo senelio, Sovietų Sąjungos vadovo Josifo Stalino vardą. Dingstimi pateikti ieškinį tapo šiemet lapkričio 26 dieną Dūmos priimtas pareiškimas "Apie Katynės tragediją ir jos aukas". Šiuo pareiškimu pripažįstama, kad už Katynės žudynes tiesiogiai atsakingas Stalinas ir jo bendražygiai.

Ieškovas prašo teismo pripažinti Dūmos pareiškime išsakytą teiginį, jog "Katynės nusikaltimas buvo įvykdytas tiesioginiu Stalino nurodymu", neatitinkančiu tikrovės ir teršiančiu buvusio sovietų vadovo garbę bei orumą. J.Džiugašvilis prašo išieškoti iš 342 Dūmos deputatų, balsavusių už šį pareiškimą, 100 mln. rublių kompensacijos.

"Paskelbti dokumentai, daugelį metų saugoti slaptuose archyvuose, ne tik atskleidžia šios siaubingos tragedijos mastą, bet ir liudija, kad Katynės nusikaltimas buvo įvykdytas pagal tiesioginį Stalino ir kitų sovietinių vadovų įsakymą", - rašoma Dūmos priimtame dokumente. Toliau ten sakoma, kad oficiali sovietų propaganda priskyrė šią piktadarystę naciams. Tokia versija daugelį metų neišvengiamai kėlė lenkų tautos pyktį, nuoskaudą ir nepasitikėjimą. Primenama, kad dar praėjusio dešimtmečio pradžioje Rusija pripažino, jog per Antrąjį pasaulinį karą totalitarinė valstybė masiškai naikino Lenkijos piliečius SSRS teritorijoje ir pasmerkė represijoms šimtus tūkstančių sovietinių žmonių už politinius bei religinius įsitikinimus pagal socialinius bei kitus požymius.

Viską laiko prasimanymu

Maskvos Tverės teismas dar rugsėjo pabaigoje atsisakė pagal J.Džiugašvilio ieškinį pripažinti Katynės bylos dokumentus suklastotais. Dokumentai, rodantys, kad Stalinas su kitais politinio biuro nariais nurodė NKVD ypatinga tvarka išnagrinėti 25 tūkst. Lenkijos piliečių bylas taikant jiems aukščiausią bausmę - sušaudymą, balandžio 28 dieną buvo publikuoti Rusijos archyvo tinklalapyje. Stalino anūkas visa tai vadina prasimanymu ir klastotėmis. Jis norėjo, kad teismas įpareigotų Rusijos archyvą pašalinti šiuos dokumentus iš tinklalapio ir priteistų ieškovui 10 mln. rublių kompensacijos "už moralinę žalą bei kančias".

Stalino anūko advokatas Leonidas Žūra pareiškė, kad teismas pripažino lenkų karininkų sušaudymą Katynėje neteršiančiu Stalino vardo ir tik tuo pagrindu atmetė ieškinį, todėl tai esanti pergalė. Jis taip pat tvirtino, jog Rusijos archyvas nesugebėjo pateikti įrodymų, kad paskelbti dokumentai autentiški.

NKVD slėpė pėdsakus

1939 metų rudenį daugiau kaip 20 tūkst. lenkų karininkų buvo internuoti SSRS teritorijoje. 1943 metais, vokiečių armijai užėmus vakarinę SSRS dalį, pasirodė pranešimų, kad NKVD sušaudė lenkus Katynės miške, už 14 km nuo Smolensko. Sovietai dėl to apkaltino vokiečius ir iki pat dabartinių laikų tvirtino, kad Katynė - fašistų darbas. Tačiau dokumentai rodo, kad naikinti belaisvius pradėta rengtis 1940 metais. Sovietų vadovybė priėmė sprendimą sušaudyti Raudonosios armijos į nelaisvę paimtus lenkų karininkus ir inteligentus nenagrinėjant jų bylų. Kovo pabaigoje NKVD ėmėsi vykdyti šį planą. Prie Katynės ir daug kur kitur tam tikslui buvo iškastos duobės. Nuo balandžio pradžios karo belaisviai - lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ir žydai - buvo pradėti vežti į sušaudymo vietas ešelonais po 350-400 žmonių. Nuo 1940 metų balandžio pradžios iki gegužės vidurio buvo nužudyta daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Kai kuriuose kalėjimuose lenkai buvo šaudomi į pakaušį specialiuose kambariuose. Siekdama paslėpti pėdsakus NKVD darė viską, kad egzekucijos vietos liktų nežinomos. Kai kurių laidojimo vietų vokiečiai nepasiekė, kitos nebuvo įvardytos kaip lenkų, tačiau 1943 metų balandį vokiečių armija aptiko palaikus Katynėje.

Dabar toje vietoje stovi memorialas aukoms. Tačiau su Katyne susijusi ir dar viena tragedija - šiemet balandžio 10 dieną prie Smolensko sudužo Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas, skraidinęs lenkų delegaciją pagerbti sušaudytų karininkų. Žuvo 96 žmonės.

Katynės byla daugelį metų temdė Rusijos ir Lenkijos santykius, lenkai negalėjo gauti bylos dokumentų. Tik šiemet pavasarį Rusija perdavė dalį jų - 67 tomus, o rudenį buvo perduota dar daugiau Katynės dokumentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"