TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Stažuotėse mokaisi iš gabių ir išsilavinusių

2013 05 09 5:38
Pasistažuoti kurioje nors ES institucijoje, kad ir Europos Komisijoje, tikrai verta. AFP/Scanpix nuotrauka

Vilniaus ir Centrinį Europos universitetus baigęs Mantas Pupinis šiuo matu stažuojasi Briuselyje Europos ekonomikos ir socialiniame komitete. Portale pažinkeuropa.lt jis išsakė savo nuomonę apie stažuotes Europos Sąjungos (ES) institucijose. Ją ir pateikiame LŽ skaitytojams Europos dienos proga. 

Šiek tiek nustebau, kai praėjusią savaitę pasirodė straipsnis apie tai, kad lietuviai nesiveržia stažuotis Europos Sąjungos institucijose. Iš asmeninės patirties tikrai būčiau spėjęs, kad lietuviai turėtų būti gana aktyvūs. Briuselio gatvėse išgirsti lietuvių kalbą - tikrai joks netikėtumas. Aišku, dauguma sutiktų lietuvių dirba ES institucijose, nuolatinėje atstovybėje ar privačiame versle. Tačiau ir stažuotojai sudaro nemenką Briuselio lietuvių dalį. Šiuo metu jų priimta net daugiau nei paprastai. Ta pati tendencija išliks ir kitą pusmetį dėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai. Ir ne tik ES institucijos stengiasi priimti daugiau lietuvių kalbą mokančių žmonių, tą patį daro ir privatus sektorius. Todėl dabar stažuotis arba trumpai padirbėti Briuselyje lietuviai turi puikias galimybes.

Lietuviai nėra jau tokie nedrąsūs

Žinoma, pateiktų paraiškų ir priimtų stažuotojų skaičius yra du skirtingi dalykai. Europos Komisija (EK) tradiciškai pristato labai aiškią šių skaičių statistiką. Ją panagrinėjus akivaizdu, kad lietuviai paraiškų pateikia vis daugiau. Praėjusiais metais į tiek spalio, tiek kovo mėnesį prasidedančias stažuotes Europos Komisijoje norėjo patekti apie 130 žmonių. Šių metų kovo mėnesio stažuotėms paraiškas jau pateikė 142, o spalio mėnesį - 175 lietuviai. Tai Lietuvos rekordas. Statistika skelbia, kad stažuotę paprastai laimi vienas iš aštuonių/dešimties lietuvių. Taigi konkursas nėra siaubingai didelis. Nors šiais metais stažuotis nori daugiau lietuvių, galima tikėtis, kad konkursas bus panašus dėl padidėjusio darbuotojų iš Lietuvos poreikio.

Panagrinėjus EK pateikiamą statistiką akivaizdu, kad žinios apie nedrąsius lietuvius nevisiškai pagrįstos. Lietuviai sudaro apie 0,6 proc. Bendrijos gyventojų, o paraiškos iš Lietuvos sudaro apie 1 proc. gautų paraiškų. Taigi iš tikrųjų lietuviai gana aktyvūs, nors aktyvumu jiems įveikti italų, ispanų ir portugalų tikrai nepavyks.

Šios trys šalys sugebėjo pateikti pusę visų paraiškų spalį prasidėsiančioms stažuotėms. Tam galimi du paaiškinimai. Pirmas, politiškai korektiškas, teigia, jog tokį šių šalių jaunimo aktyvumą galima paaiškinti siaubingu nedarbu savo krašte. Antras, labai nekorektiškas, aiškina, jog šių šalių piliečiai mėgsta darbus, kuriuose galima daug uždirbti per daug nepersistengiant. Norėtųsi tikėti pirmuoju.

Ar verta stažuotis ES

Beveik neabejoju, kad kiekvienas lietuvis, stažavęsis ES institucijose, nedviprasmiškai atsakytų: "Tikrai verta." Suabejotų gal tik tie, kurie stažavosi ne Briuselyje, o Liuksemburge, kur ES institucijos taip pat turi padalinių. Kiek teko girdėti, ten stažuotes atlikusiems žmonėms dažnai pritrūksta aktyvaus socialinio gyvenimo. O vakarėliai ir naujos pažintys, patikėkite, tikrai labai svarbi stažuotės ES dalis. Be to, Briuselyje galima atrasti tiek naudingų profesinių kontaktų, tiek ir puikių draugų.

Briuselyje verta stažuotis pirmiausia dėl to, kad ten galima pasisemti darbinės patirties institucijose, veikiančiose pagal geriausias Vakarų Europos viešojo administravimo tradicijas. Be to, tai proga padirbėti su puikiai išsilavinusiais ir labai gabiais žmonėmis. Visi žino, kad EPSO egzaminas, kurį būtina išlaikyti norint dirbti ES institucijose, tikrai labai sudėtingas, todėl būsimi bendradarbiai sugebės ir jus motyvuoti savo iniciatyvumu, patirtimi bei gabumais, iš jų bus galima daug ko išmokti.

Dažnai skleidžiamas mitas apie tingius eurobiurokratus, kurie gauna daug pinigų, bet nieko neveikia. Tai visiška nesąmonė. Dauguma sutiktų ES darbuotojų mane sužavėjo įžvalgumu ir labai geru savo sričių išmanymu. Tad ES institucijose įgyta patirtis tikrai pravers grįžus į Lietuvą (ypač prisidės prie Lietuvos valstybės tarnybos ir konsultacinio sektoriaus tobulinimo) arba toliau dirbant Lietuvos labui Europos ar pasaulio institucijose, kad ir Jungtinėse Tautose.

Antra priežastis stažuotis ES - naujos pažintys. Jos apima tiek profesinius, tiek asmeninius ryšius. Būkime atviri, šiais laikais norint gauti darbą arba įstoti į gerą universitetą rekomendacijos yra labai svarbios. Ir ne šiaip rekomendacijos, o tikrai pelnytos ir nuoširdžios, todėl neužtenka tiesiog susipažinti su įtakingais žmonėmis. Geriausia kartu padirbėjus praktiškai įrodyti savo gebėjimus ir motyvaciją. Tuomet praktikos metu su jumis dirbę ES tarnautojai mielai rekomenduos jus būsimam darbdaviui.

Labai pravers ir įdomios pažintys su kitais stažuotojais. Kaip sakiau, ten galima susirasti puikių draugų, su kuriais vertės pratęsti pažintį ateityje. Tuo stažuotė ES institucijose dažnai skiriasi nuo ERASMUS programos, dažniau orientuotos vien į pramogas, todėl jos dalyviai linkę per daug nesigilinti į esmę iki studijų užsienyje pabaigos. Tuo tarpu ES stažuotojai dėl didelio konkurso dažnai yra labai įdomūs žmonės, linkę ne tik pasilinksminti (nors tai ir užima tikrai ne mažiausią laiko dalį), bet ir nuoširdžiai ir iš esmės padiskutuoti įvairiomis temomis (apie politiką, ekonomiką ir pan.).

Trečia priežastis susijusi su antrąja - tai susidūrimas su kitomis kultūromis ir kitokiais požiūriais. Žmonės, nestudijavę arba nedirbę užsienyje, ne tik labiau linkę prieštarauti skirtingiems požiūriams, bet ir dažnai net nebando arba nesugeba kitokį požiūrį suprasti. Stažuojantis ES tikrai sutiksite žmonių tiek iš Pietų, tiek iš Šiaurės, tiek iš Rytų Europos, kurių požiūriai į įvairias gyvenimo sritis bus labai skirtingi. Tai priverčia suprasti, kad paties turimas požiūris nėra vienintelis teisingas. Supratus kitus, lengviau įžvelgti ir savus trūkumus. Pavyzdžiui, prieš atvažiuodamas į Briuselį, buvau gana tvirtai įsitikinęs, kad krizę iš esmės sukėlė tingūs ir išlaidūs Pietų Europos gyventojai, todėl dabar jie ir turi kentėti už padarytas nuodėmes imdamiesi skausmingo taupymo. Atvykus čia, nuomonė smarkiai pasikeitė. Bet tai jau kito straipsnio tema.

Trumpai tariant, stažuotė ES - visada tik teigiamas dalykas. Kad ir kokios išlaidų ir naudos analizės būtų pasitelktos, abejoju, jog kam nors pavyktų įrodyti priešingai. Statistika rodo, kad ir lietuviai vis geriau tai supranta ir vis aktyviau teikia paraiškas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"