TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Stilingoji prancūzų korupcija

2010 07 13 0:00
Turtingiausia Prancūzijos moteris, "L'Oreal" paveldėtoja L.Bettencourt davė pinigų vokeliuose N.Sarkozy ir jo partijai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pačiam Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy mesti kaltinimai dėl neskaidraus jo partijos finansavimo visai neatrodo netikėti ar labai skandalingi. Per pastaruosius 20 metų Prancūzijos politinėse sferose nugriaudėjo tiek daug korupcinių aferų, kad rinkėjai nesistebi ir šiuo skandalu. Daugelio prancūzų nuomone, jų politikai "apskritai linkę į korupciją". Beveik meilės trikampiai

Kadaise Rusijoje dosniausiai kyšius žarstė naftininkai ir dujininkai (kol jų vietą užėmė saugumiečiai). Italijos mafija veikia dangstydamasi atliekų ir statybų verslais. O štai Prancūzijoje, kaip ir dera madų bei kvepalų tėvynei, į korupcijos skandalą įsivėlė kosmetikos milžinė "L'Oreal". Bet ir tai - ne viskas. Kad būtų dar "prancūziškiau", viskas prasidėjo nuo meilės romano.

Turtingiausia Prancūzijos moteris Liliane Bettencourt (visas jos turtas vertinamas maždaug 16 mlrd. eurų) savo santykiais su žymiu fotografu ir kadaise garsiu "pleibojumi" Francois Marie Banier užrūstino dukrą Francoise Bettencourt-Meyers. Tiksliau - ne pačiais santykiais, o tuo, kiek pinigų turtuolė išleido jo dovanoms ir išlaikymui - maždaug milijardą eurų.

Nepatenkinta milijardierės dukra kreipėsi į teismą. Ji tvirtino, kad dabar jau garbaus amžiaus F.M.Banier (62 metų), naudodamasis neva nusilpusiomis L.Bettencourt proto galiomis, melžia iš jos pinigus. Viskas gal būtų ir toliau atrodę kaip intrigų kupina turtuolių šeimos drama, kokių dažnai pasitaiko, tačiau ieškodama įrodymų prieš fotografą F.Bettencourt-Meyers išsiaiškino, kad jos mama dar ir slėpė mokesčius. Ir darė tai padedama dabartinio darbo ministro Erico Woertho bei jo žmonos Florence.

"Visiškas šmeižtas"

Tokius duomenis į viešumą iškėlęs turtuolės liokajus taip pat patikino žinąs, kad E.Woerthas ir jo partija gaudavo iš L.Bettencourt vokelių su grynaisiais. Be to, ministro sutuoktinė tapo finansine milijardierės patarėja. Lyg to būtų maža, piktavalis liokajus, matyt pavydintis politikams gero gyvenimo, pareiškė, kad iš L.Bettencourt pinigų vokeliuose per 2007 metų rinkimų kampaniją gavo net pats prezidentas N.Sarkozy. Jo žodžiais, Sarko dažnai imdavo vokelius iš L.Bettencourt, kai dirbo Paryžiaus Neji priemiesčio meru.

Įtariama, kad L.Bettencourt dabartinio Prancūzijos vadovo šalininkams neteisėtai "paaukojo" apie 150 tūkst. eurų, nors įstatymų leidžiama vienkartinė privataus asmens auka partijai negali būti didesnė kaip 7500 eurų. E.Woerthas šiuos įtarimus kategoriškai atmeta. Jis teigia tapęs "šmeižto ir politinio susidorojimo" auka už tai, kad siekia įgyvendinti nepopuliarią pensijų reformą. Darbo ministrą palaiko ir prezidentas, nematantis savo bendražygio veiksmuose interesų konflikto. Aišku, šmeižtas! Koks čia "interesų konfliktas", jei E.Woerthas buvo viso labo vyriausiasis šalies mokesčių tvarkytojas, o jo žmona tik dirbo firmoje, tvarkančioje L.Bettencourt investicijas, ir tik patarinėjo turtuolei, kaip geriau investuoti jos pajamas, gaunamas iš "L'Oreal" akcijų, - 278 mln. eurų per metus. Matyt, gerai patarinėjo, nes L.Bettencourt jau oficialiai prisipažino, kad slėpė mokesčius per įvairias investicines schemas užsienio valstybėse. Net ir vaikui aišku, jog čia negali būti jokios korupcijos.

Sistema veikia

Kad ir kaip N.Sarkozy muštųsi kumščiais į krūtinę ir dievagotųsi, jog padarys galą korupcijai prancūzų valdžios institucijose, korupcijos skandalai jau 20 metų yra neatsiejama politinės šalies sistemos dalis. Ir nematyti jokių situacijos pagerėjimo ženklų.

Nelabai stebina ir paties N.Sarkozy minėjimas šiame skandale. 2004 metais nuosprendis už neteisėtą partijos finansavimą buvo paskelbtas tuometiniam premjerui Alainui Juppe. Šiandien vis dar vyksta tyrimas dėl korupcinių kaltinimų buvusiam prezidentui Jacques'ui Chiracui. Kuo tada blogesnis N.Sarkozy?

Šio skandalo išvakarėse atsistatydino dar du prancūzų ministrai. Vienas jų paskraidė lėktuvu už daugiau kaip 100 tūkst. eurų, o kitas išleido 12 tūkst. mokesčių mokėtojų eurų kubietiškiems cigarams. Pastarasis vėliau aiškinosi, kad ne jis vienas kaltas, nes gerą pusę tų cigarų surūkė jo patarėjas. Siūlydamas tautiečiams susiveržti diržus neatsiliko ir pats N.Sarkozy. Šių metų pabaigoje prezidentas gaus naują lėktuvą - jam išleista beveik 200 mln. eurų.

Tačiau ir tai tik pavieniai pavyzdžiai. Šiaip jau finansavimo srityje iš Prancūzijos partijų galėtų pasimokyti net mūsiškės. Apribojus aukų politinėms partijoms ir konkretiems kandidatams sumas, partijų ir politinių organizacijų skaičius Prancūzijoje padidėjo nuo 30 iki beveik 300. Daugelis jų nevykdo jokios veiklos, bet renka aukas. Ir dar vienas labai svarbus dalykas - politinėms organizacijoms leidžiama dovanoti pinigus viena kitai. Sistema paprasta: viena partija, naudodamasi tarpininkais, įsteigia kad ir keliasdešimt organizacijų. Šios surenka "vienkartines" aukas iš to paties asmens, o paskui dovanoja pinigus tai pačiai pagrindinei partijai, su kuria neva neturi nieko bendra.

Kai kurios partijos įsteigė "privačias" konsultacines bendroves, kurios esą konsultuoja tas pačias partijas. Taip lėšos "perplaunamos" net neišleidžiant jų iš partijos funkcionierių rankų. Sumani tauta tie prancūzai.

Pasitikėjimo krizė

Ar šis skandalas ką nors iš esmės pakeis Prancūzijos politinėje sistemoje? Kol kas tokių požymių nėra. Politikai, kaip jiems ir dera, tvirtina esą nekalti, o rinkėjai prie tokių skandalų jau pripratę. Apklausos rodo, kad daugiau nei 60 proc. prancūzų mano, jog dauguma valstybės politikų - korumpuoti. Žinoma, tokie skandalai tiesiogiai veikia ir dabartinį valstybės vadovą. Prezidento reitingas smuko iki rekordiškai žemo lygio - jo veiksmus teigiamai vertina vos penktadalis prancūzų rinkėjų. Aišku, per rinkimus 2012 metais tai prastai atsilieps tiek N.Sarkozy, tiek jo šalininkams.

Tačiau prancūzų politologai labiausiai bijo ne konkretaus susitepusio ministro ar prezidento. Nerimą kelia tai, kad šalies gyventojai apskritai pradeda nebepasitikėti valdžia, partijomis ir politine sistema. Prancūzai savo politinę sistemą ima vertinti ne ką geriau negu kokios nors "bananų respublikos". Žmonės tampa indiferentiški korupcijai. Tai tikrai nepadeda su ja kovoti, greičiau priešingai - formuoja mums taip gerai pažįstamą posovietinės erdvės tipo "korupcijos kultūrą".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"