TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Stiprinkime Europos atsigavimą 2014-aisiais

2013 12 20 6:00
Taip atrodys nuo sausio 1-osios apyvartoje pasirodysiantys latviški eurai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Metų pabaiga visuomet yra vertinimų metas. 2013-ieji – tai metai, kuriais ES pradėjo kilti iš nuosmukio. Nors daugeliui Europos piliečių sunkmetis dar nesibaigė, europiečiai turi daugiau priežasčių jausti pasitikėjimą.

Dar neseniai daugelis manė euro žlugimą esant realia grėsme. Vis dėlto eurą naudojančių šalių ne tik nesumažėjo – nuo 2014 metų sausio 1 dienos jų bus viena daugiau, nes Latvija taps aštuonioliktąja euro zonos nare. Prieš dvejus metus Latvija, palaikoma ES ir TVF programos, dar tik kilo iš didelio nuosmukio. Šiandien ji – sparčiausiai augančios ekonomikos šalis ES.

Strategija veiksminga

Kita šalis, kuri iš sudėtingo krizės sureguliavimo kyla sustiprėjusi, yra Airija. Gruodžio 15 dieną šalis baigė dalyvauti trejų metų paramos programoje, pašalinusi bankų sektoriaus ir nekilnojamojo turto rinkos griūtį 2008 metais sukėlusias priežastis. Trečiąjį šių metų ketvirtį naujos darbo vietos Airijoje buvo kuriamos sparčiausiai nuo 2007 metų.

Latvijos ir Airijos pavyzdžiai įrodo, kad Europos pasirinkta krizės įveikimo strategija yra veiksminga. Iš esmės ši strategija grindžiama principu „solidarumas mainais į tvirtus pagrindus“. Finansinių sunkumų patiriančias valstybes nares rėmė kitos šalys. Ši parama teikiama su sąlyga, kad ją gaunančios valstybės narės spręs susikaupusio disbalanso problemas, įgyvendins reformas ir užtikrins savo finansų tvarumą.

Liūdnos ateities pranašautojų prognozės paneigtos. Tačiau pergalės dar negalime skelbti. Didelėje Europos dalyje nedarbas išlieka pernelyg didelis.

Reikalingos reformos

Yra trys priemonės, kuriomis galime pasinaudoti, kad įveikę krizę būtume stipresni.

Pirma, Europa turi tęsti struktūrines reformas, kad naudotųsi laisvosios prekybos teikiama nauda, padidintų našumą bei inovacijas ir taip užtikrintų aukštesnį ekonominės ir socialinės gerovės lygį.

Antra, Europai reikia efektyvios bankų sistemos, kuri palaikytų investicijas ir finansuotų būtinus struktūrinius pokyčius. Kuriama Europos bankų sąjunga užtikrins mūsų bankų tvirtumą ir prisidės prie ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo.

Trečia, mums reikia patikimos Europos lygmens ekonominės ir fiskalinės politikos sistemos. Šį rudenį Komisija pirmą kartą įvertino euro zonos šalių 2014 metų biudžeto planus – tai milžiniškas šuolis koordinuojant ekonomikos politiką. Taip pat sėkmingai išnaudojome kitas ekonominių reformų koordinavimo priemones, įdiegtas prasidėjus krizei.

Konkretus pavyzdys yra Slovėnija: prieš 8 mėnesius Komisija perspėjo, kad šaliai skubiai reikia susitvarkyti viešuosius finansus ir išspręsti finansų sektoriaus problemas. Lapkritį padarėme išvadą, kad Slovėnijos 2014 metų biudžeto planas atitinka ES taisykles ir kad šalis gali toliau tvarkyti savo bankų sektorių be finansinės pagalbos.

Visos europiečių pastangos įveikti krizę atsiperka. Žinoma, reikia dar daug nuveikti. Tačiau jei laikysimės reformų kurso, kitais ir vėlesniais metais ekonomikos atsigavimas stiprės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"