TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Stojimo šventė be euforijos

2013 07 01 6:00
Nors Zagrebas išpuoštas ES ir Kroatijos vėliavomis, didelio džiaugsmo šalyje nėra. AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungai (ES) pradedanti pirmininkauti Lietuva jau vadovaus ne 27, o 28 Bendrijos narėms. Nuo šios dienos Bendrijai priklauso ir Kroatija. Jau sekmadienio vidurnaktį buvo simboliškai nuimti ženklai „Muitinė“ pasienio su Slovėnija perėjoje.

Iki šiol Slovėnija buvo vienintelė buvusios Jugoslavijos respublika, įstojusi į ES, kai XX amžiaus paskutinį dešimtmetį subyrėjo komunistinė federacija. Dabar jau dvi buvusios besiribojančios tos federacijos narės priklauso Bendrijai. Tarp jų jau nebeliko sienos perėjimo punktų, o prie sausumos sienos su Serbija atsirado ženklai „ES“, nes kita buvusios Jugoslavijos respublika Serbija Bendrijai dar nepriklauso. Ji taip pat to siekia ir praėjusį penktadienį ES susitarė su Serbija iki sausio pradėti derybas dėl narystės.

Šventė su fejerverkais

Kroatijos stojimo į ES proga naktį į sekmadienį Zagrebe buvo surengtas įspūdingas tarptautinis fejerverkų festivalis, nors dieną sostinės centre suorganizuota kad ir nelabai gausi protesto akcija su šūkiu "Mes mylime Kroatiją, o ne ES". Jau vakar Zagrebo pagrindinėje aikštėje vyko ir stojimui skirta šventė, kurią tiesiogiai transliavo televizija. Šventėje dalyvavo daugiau kaip 100 aukštus postus Bendrijoje užimančių pareigūnų. Nuskambėjus ES himnui Ludwigo van Beethoveno "Odei džiaugsmui“, aukšti svečiai iš Briuselio, tarp jų ir Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, kreipėsi į susirinkusiuosius. Tautiečius šia proga pasveikino ir šalies prezidentas Ivo Josipovičius. Šventėje dalyvavo kitų šešių buvusios Jugoslavijos respublikų vadovai. Pasveiktinti kroatų į Zagrebą nuvyko ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Sostinės centrinėje aikštėje Kroatijos stojimo į ES proga pasirodė beveik 700 dainininkų, muzikantų ir šokėjų.

Didelio džiaugsmo nėra

Tačiau šį kartą į ES įsiliejus naujai narei džiaugsmas mažesnis nei anksčiau. Kroatija nusivylusi, kad Bendrija naujokus sveikina ne taip džiugiai kaip kitas valstybes, ir suvokia, kad ta proga prisiimtų įsipareigojimų vykdymas jos žmonėms tik apsunkins ir taip nelengvą gyvenimą. Pati ES taip pat netrykšta euforija, nes į Bendriją įstojo dar viena valstybė, kuriai netrukus gali prireikti pagalbos. "Kroatija patiria svarbių iššūkių", - perspėjo savo ataskaitoje Europos Komisija, kartu paragindama Zagrebą atnaujinti ekonomikos augimą, sustiprinti viešuosius finansus ir padidinti konkurencingumą. "Po vestuvių nebus medaus mėnesio, nes dabartinis socialinis ekonominis ir politinis kontekstas yra sudėtingas", - perspėjo ir Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro ekspertė Corina Stratulat. Negana to, stojimo proga EK perspėjo Kroatiją, kad jai gali būti pradėtos taikyti sankcijos, jei kitais metais valstybės skola peržengs 60 proc. BVP ribą, nes būtent tokia nelinksma ateitis prognozuojama šiai prie Adrijos jūros įsikūrusiai Balkanų valstybei.

Nors dar 2003 metais pateikusi paraišką prisidėti prie ES Kroatija per tą laiką įvykdė teisingumo sistemos reformą, sustiprino kovą su korupcija ir garantavo didesnes teises mažumoms, Briuselis stojimo proga sako tiesiai, kad ši šalis "turi dar labiau pasistengti". Vis dėlto Kroatija tikisi, kad šiais metais jos ekonomika ūgtelės bent 0,7 proc. (nors EK savo naujajai narei šiais metais prognozuoja 1 proc. recesiją), o 2014-aisiais tikisi jau 2,4 proc. augimo (EK kalba tik apie nedidelį, vos 0,2 proc. augimą).

Kroatija turi problemų ir dėl biudžeto. Kai ES reikalauja iš savo narių, kad jų biudžeto deficitas neviršytų 3 proc., šiais metais Kroatijos biudžeto deficitas turėtų sudaryti 4,7 proc. BVP, o 2014-aisiais padidėti iki 5,6 procento. Šioje Balkanų šalyje taip pat yra didelis nedarbas, netrukus net galintis perkopti 18 procentų. Be to, audito bendrovė "Ernst & Young" savo ataskaitoje Kroatiją įvardija kaip labiausiai korumpuotą ES šalį po Slovėnijos. Europoje netrūksta analitikų, jau dabar vadinančių Kroatiją naująja Graikija, kuriai reikės milijonų norint ją išgelbėti, ypač skeptiškai jos atžvilgiu yra nusiteikusi Vokietija, kurios vadovė Angela Merkel ir negalvojo vykti į Zagrebą švęsti šalies prisijungimo prie Bendrijos. Taip, beje, pasielgė ir kitų dviejų didžiųjų Europos valstybių vadovai - britų premjeras Davidas Cameronas ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Europiečiai prieš plėtrą

Kroatijos įstojimu į ES nesidžiaugia ir paprasti europiečiai. Jau priėmus į į Bendriją Bulgariją ir Rumuniją, Eurobarometro atliktas tyrimas parodė, kad net 39 proc. europiečių yra nusistatę prieš Bendrijos plėtrą. Šiuo metu krizės išvarginti ES narių gyventojai apskritai nenori girdėti apie naujas nares, nes jų priėmimą sieja tik su naujomis problemomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"