TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Strasbūras, užgesus „cirko“ šviesoms

2015 08 02 11:50
Europos Parlamento pastatas Strasbūre dar vadinamas „Babelio bokštu“. AFP/Scanpix nuotrauka

Visi Europos Parlamento nariai iš Bendrijos šalių, jų padėjėjai ir dauguma EP sekretoriato darbuotojų dvylika kartų per metus kraustosi iš Briuselio į Strasbūrą, kur surengiama plenarinė sesija. Kas mėnesį tenka vežtis visus reikalingus dokumentus. Po keturių dienų visi grįžta į Briuselį arba į savo šalis. Kritikai dėl to Europos Parlamentą vadina „keliaujančiu cirku“.

Kas atsitinka, kai iš Strasbūro išvyksta Europos Parlamento „keliaujantis cirkas“?

Tipišką ketvirtadienio popietę, kai baigiasi Europos Parlamento mėnesio sesija, svaiginanti pošventinė atmosfera užlieja 220 000 kvadratinių metrų pastatą. Darbuotojai pavargusiomis akimis kaip pamišę bėga koridoriais pro beveik tuščius kabinetus, kad suspėtų į traukinius. Barmenai ir padavėjai supakuoja maistą ir sudeda indus. Valytojų komanda pasipila po tuščias posėdžių sales siurbti grindis ir rinkti šiukšles.

Iki sutemos daugelis iš 10 000 žmonių, kurie nusileidžia šiame vaizdingo Rytų Prancūzijos Elzaso regiono mieste 12 kartų per metus - Europos Parlamento nariai, jų patarėjai ir visuomeniniai padėjėjai, lobistai, žurnalistai ir netgi gydytojai – jau bus dingę.

Beveik apleistą pastatą jie skubiai palieka tarsi stengdamiesi patvirtinti daugelio Strasbūro plenarinių sesijų kritikų argumentus, kad nėra jokios prasmės ir neekonomiška išlaikyti visą Europos Parlamento miestelį, jeigu jis naudojamas tik kelias dienas kiekvieną mėnesį. Išlaikyti dvi Parlamento būstines apytikriai kainuoja papildomus 180 milijonų eurų per metus.

Daugelis Europos Parlamento narių sutinka atsisakyti plenarinių sesijų Strasbūre, bet jų atsisakius reikėtų keisti Europos Sąjungos sutartį, o tam žada priešintis Prancūzija.

„Prancūzija niekada neleis daryti jokių pakeitimų,“ – šiemet pareiškė prezidentas Francois Hollande'as, kai pasirašė naują nurodymą skirti beveik 1 milijardą eurų šiam miestui ir regionams.

Bendras pastato vaizdas nuo kito Ilio upės krantoReuters/Scanpix nuotraukos

Tik keturias dienas

Keturioms dienoms kiekvieną mėnesį tūkstančiai žmonių, kurie dirba Briuselyje ir visoje Europos Sąjungoje, viską metę skuba į Strasbūrą diskutuoti ir balsuoti dėl teisės aktų, susitikti su parlamentarais ir juos įtikinti dėl vienokio ar kitokio sprendimo bei prižiūrėti, kad EP plenarinė sesija vyktų sklandžiai ir pagal planą.

Bet likusias 320 ar daugiau dienų per metus Europos Parlamento būstinė Strasbūre, kuri buvo pastatyta 1999 metais, tampa beveik visiškai tuščiu ir nenaudojamu moderniosios architektūros paminklu. ES būstinė atrodo tamsi, rami ar net negyva.

Lieka tik nuolatiniai darbuotojai, kurie čia dirba visą dieną net pertraukų tarp sesijų metu. Pagal sutartį dirbantis Christianas Gastas, 53-jų metų Strasbūro gyventojas, per plenarines sesijas išplatina dokumentus žurnalistams spaudos centre. C. Gastas, kaip ir kiti laikini šios įstaigos darbuotojai, turi laukti mėnesį, kol vėl reikės eiti į darbą. „Man visada liūdna, kai sesijos baigiasi, – sakė C. Gastas vieną ketvirtadienį, kai jo bendradarbiai pakavosi daiktus ir traukė prie išėjimo. - Aš jau laukiu kitos sesijos“.

C. Gastas dirba Parlamente ne visu etatu jau 16 metų. Per mėnesį jis tedirba 32 valandas, nuo 8 ryto iki 6 vakaro tomis dienomis, kai vyksta plenarinė sesija. Christianas neturi kito darbo - visos darbo dienos, tad gauna papildomų pajamų išmokas – tokia parama Prancūzijoje mokama kaip minimalios pajamos bedarbiams ir nepilnu etatu dirbantiems žmonėms.

Taksi vairuotojas Armandas Stahlis yra dar vienas vietinis gyventojas, kurį užvaldo Strasbūro plenarinės sesijos banga. „Kai ji baigiasi, atrodo, kad miestas negyvas, - sakė jis. - Šios sesijos prižadina miestą“.

Kai vyksta plenarinė sesija, A. Stahlio taksi automobilis visada stovi priešais Parlamento pagrindinį įėjimą - gaudo iki vėlumos dirbančius darbuotojus. „Naktį jie išeina būreliais kas 5 minutes. Tai geri klientai, nes turistai nevažinėja taksi“.

Apie 200 žmonių Parlamente Strasbūre dirba nuolat. Tai 9 saugumo pareigūnai, keletas priežiūros inžinierių bei apie 20 dirbančiųjų Generalinio direktorato komunikacijos grupėje, organizuojančioje ekskursijas 500 žmonių, kurie aplanko Parlamentą kiekvieną dieną. Strasbūro komandai taip pat priklauso 70 pareigūnų, kurie dirba čia įkurtame Europos ombudsmeno kabinete.

Inžinieriai, kuriuos samdo Parlamento infrastruktūros ir logistikos departamentas, visą dieną taiso ir prižiūri pastato saugumo įrangą. Jie taip pat remontuoja pastato elektros tiekimo, priešgaisrinės apsaugos, apšvietimo, kondicionavimo sistemas ir pasirūpina atliekų surinkimu ir tvarkymu bei žaliųjų zonų priežiūra.

Dėl pastato konstrukcijų buvo kilę rūpesčių: 2008 metų rugpjūčio mėnesį įlūžo didelė dalis plenarinių posėdžių salės stogo. Šiuo atveju gerai buvo kaip tik tai, kad posėdžių salė tuo metu buvo tuščia, todėl niekas nesusižeidė.

Posėdžių salė

Antplūdis kartą per mėnesį

Pareigūnų antplūdis į Europos Parlamentą Strasbūre prasideda pirmadienį ir tęsiasi iki ketvirtadienio vidurdienio kartą per mėnesį. Šimtai parlamentarų, lydimų patarėjų ir padėjėjų vikriai žingsniuoja koridoriais, užpildo 750 vietų posėdžių salę, daugiausia jų susirenka į balsavimo sesijas. Jie grūdasi į modernius stiklinius liftus, šnekučiuojasi prie balto vyno stiklų tik nariams skirtame bare „Bar des deputes”. Kai nebalsuoja, parlamentarai leidžia laiką savo 1133-juose kabinetuose, 18-oje komitetų salių ir keliose maitinimo įstaigose.

Kol vyksta plenarinė sesija, jie pietauja restoranuose Strasbūro centre ir miega viešbučiuose, kuriuose, kai vyksta Parlamento sesijos, kambariai kainuoja daugiau negu dvigubai. Vienas iš privačių valgomųjų garsiame Elsazo restorane „Chez Yvonne“ yra metams į priekį rezervuotas parlamentarams.

„Tai miestas mieste, - sako Elisabeth Morin-Chartier, dirbanti prancūzų parlamentaro biure. – Kai čia atvyksta 10 000 žmonių, privalome turėti gydytojus, taip pat ir visuomeninius padėjėjus.“

Dauguma žmonių, kurie dirba Parlamente per plenarines sesijas, yra nuolatiniai jo darbuotojai. Šie tvarkos prižiūrėtojai, padėjėjai, administratoriai, apsaugos pareigūnai ir gydytojai trumpam persikrausto iš kabinetų Briuselyje ar Liuksemburge į Strasbūrą paprastai 4 dienoms per mėnesį.

Bet Parlamentas laikinų darbo sutarčių pasiūlo ir vietos gyventojams, įskaitant tvarkos prižiūrėtojus, techninius padėjėjus ir medikus. „Tai darbas, vertas aukso. Reikia tik gerų manierų ir būti rūpestingam. Aš darbe niekada nežiūriu į laikrodį,“ – sako čia dirbantis C. Gastas.

Strasbūro miestas skelbia, kad jo ekonomikai Europos Parlamento nereikia. Bet Prancūzija aršiai priešinasi pastangoms atsisakyti Strasbūro plenarinių sesijų, kurios, kaip sako kritikai, yra laiko, pinigų ir energijos švaistymas. Šis miestas yra oficiali Europos Parlamento posėdžių vieta, pasirinktas kaip istorinio susitaikymo tarp Prancūzijos ir Vokietijos po Antrojo pasaulinio karo simbolis.

2013 m. parlamentinėje ataskaitoje, kurioje pateikta analizė, ar verta tęsti Strasbūro sesijas, minimos kitos institucijos, turinčios samdomų darbuotojų šiame mieste, įskaitant Europos Tarybą, ES ir NATO karinį darinį „Eurocorps“, Europos žmogaus teisių teismą, Prancūzijos ir Vokietijos bei Europos partnerių TV kanalą „Arte“ ir įvairių valstybių diplomatines tarnybas.

Šios institucijos, kaip sakoma ataskaitoje, „generuoja 17 milijonų eurų pajamas dėl Parlamento darbo Strasbūre ir dar 400 milijonų eurų – iš kitų įstaigų, kurių įnašas į vietos ekonomiką yra nuolatinis.“

Nepaprasta XV ir XVI amžiaus architektūra ir jos gotikine katedra garsus Strasbūro miesto centras yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir vilioja turistus iš viso pasaulio. 2014 metais Strasbūras pritraukė daugiau negu 3 milijonus turistų.

Šie turistai, o ne kartą per mėnesį čia pasirodantys politiniai turistai, iš tiesų domina vietos gyventojus. „Europos institucijų gyvenimas nerūpi daugeliui gyventojų, - sako Prekybos rūmų atstovas, - Jie nelabai kreipia dėmesio į tai, kas čia vyksta“.

Protestuotojai plaukia valtimi Ilio upe.

3 Europos Parlamento būstinės

Europos Parlamentas turi tris būstines trijų Europos šalių miestuose – Strasbūre, Briuselyje ir Liuksemburge.

1992 m. Europos Sąjungos valstybės narės vienbalsiai nusprendė nustatyti nuolatines ES institucijų būstinių vietas. Strasbūras tapo oficialia Europos Parlamento būstine ir pagrindine plenarinių sesijų vieta. Briuselyje vyksta papildomos dviejų dienų sesijos bei parlamentinių komitetų susitikimai, o Liuksemburge įsikūręs Parlamento sekretoriatas.

Europos Parlamento kelionių iš vienos būstinės į kitą kaina, laiko ir pinigų švaistymas bei aplinkos tarša yra tiek visuomenės, tiek pačių parlamentarų diskusijų bei aštrių ginčų tema.

2013 m. lapkritį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES institucijų būstinių vietos - joje raginama pradėti ES sutarčių persvarstymo procedūrą ir suteikti Parlamentui teisę pačiam spręsti, kur ir kada posėdžiauti.

Remiantis 2014 m. liepą Europos Audito rūmų pateikta analize, manoma, kad perkėlus EP būstinę iš Strasbūro į Briuselį būtų sutaupoma kasmet apie 100 mln. eurų.

Tačiau ES sutarčių pakeitimai galimi tik visoms ES šalims pritarus. Svarbiausias klausimas – ar visos šalys sutiktų su pasiūlymu perkelti EP būstines? Jei bent viena valstybė nesutiks su institucijų būstinės perkėlimu, pasikeitimų nebus.

Parengė Rokas ČERNIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"