TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Streikais ekonomikos neatgaivinsi

2010 03 15 0:00
Su aplaužytu riestainiu rankoje Atėnuose žygiuoja protestuotoja - streikai kas mėnesį drebina Graikiją.
AFP/Scanpix nuotrauka

Užuot sunkiai dirbę ir veržęsi diržus, graikai nepaliauja streikuoti. Tačiau tai tik sekina kitų šalių kantrybę.

Šią savaitę Europos Sąjunga (ES) paskelbs, kokių veiksmų imsis siekdama padėti Graikijai stabilizuoti finansinę padėtį. Tikėtina, kad viešai apie jas bus kalbama šykščiai, bus tik užsiminta apie dvišales paskolas ar paskolų garantijas, nenorint piktinti tų valstybių, kurios padės Atėnams kapanotis iš duobės, piliečių (Vokietijos finansų ministras jau suskubo neigti kalbas apie būsimas paskolas). Išties būtų labai įdomi situacija, jei milijonai vokiečių nuspręstų išeiti į gatves, daužytų langus ir pareikštų, kad nesutinka savo gerovės sąskaita remti šalies, kuri pastaruosius metus pasižymėjo ne darbu, o visuotiniais streikais, per kuriuos neuždirbami pinigai, nekuriamos prekės ir paslaugos.

Pro sukąstus dantis

Vokietijos ar Prancūzijos gyventojų nenoras finansuoti Graikiją suprantamas - ne jie ilgus metus klastojo finansinius duomenis ir be saiko skolinosi, kad finansuotų populistinius sprendimus. Tuo tarpu Graikijos pareigūnai neseniai įžūliai stebėjosi, kodėl tarptautinės agentūros sumažino Graikijos skolinimosi reitingus ir šalis turi skolintis gerokai brangiau nei, pavyzdžiui, Vokietija.

Reitingai buvo sumažinti todėl, kad Graikija nedirbo kaip Vokietija, o išlaidavo gerokai daugiau. Tad nekeista, jog dauguma vokiečių pasisako už tai, kad Graikiją reikėtų pašalinti iš euro zonos, jei ji nesugebės pradėti vykdyti protingesnės ekonominės ir socialinės politikos. Graikijos bėdos jau šiandien veikia Vokietijos ir visos euro zonos valstybes - augančios skolinimosi išlaidos, smunkantis euro kursas ir nuolatiniai gandai apie euro panaikinimą bei grįžimą prie nacionalinių valiutų neprideda ekonominio stabilumo. Graikijos pašalinimas iš euro zonos ir palikimas kapanotis vieną visoje Europoje galėtų sukelti dešimtmečius neregėtų problemų ir nutemptų žemyn net ir tas šalis, kurios vykdė apgalvotą politiką. Todėl, tegul ir sukandus dantis, graikus gelbėti teks.

Graikijos išlaidavimas kainavo ir Lietuvai - padidėjusios skolinimosi palūkanos tarptautinėse rinkose turės būti sumokėtos Lietuvos, o ne Graikijos mokesčių mokėtojų. Tikėtina, kad bus gerokai griežčiau vertinamas naujų valstybių prisijungimo prie euro sąlygų atitikimas ar net taikomi nauji kriterijai, todėl įsivesti eurą gali būti sudėtingiau.

Bankrotas arba taupymas

Vis dėlto nereikia manyti, kad visa Graikija pamišusi. Apklausos rodo, jog apie pusė gyventojų įsivaizduoja, kad šalies skolos gali būti sumažintos protestuojant. Kita pusė, nors ir nenoriai, pritaria vyriausybės politikai - mokesčių didinimui, lengvatų ir atlyginimų mažinimui. Žinoma, Graikija galėtų kreiptis konsultacijų į didžius Lietuvos ekonomistus, jau metus aiškinančius, kaip reikia spręsti krizę didinant verslumą, išmokas ir mažinant mokesčius, tačiau greičiausiai nieko nėra girdėję apie tokius progresyvius pasiūlymus. Taigi Graikija pasuko tuo keliu, kuriuo jau metus eina ir kvaili eksperimentatoriai Baltijos valstybėse, nes kito kelio tiesiog nėra. Valstybės skola milžiniška ir gerokai viršija BVP, biudžeto deficitas siekia beveik 13 procentų. Jei ne ES parama, Graikija, nebūdama tarp turtingiausių ES valstybių, bus priversta bankrutuoti ir maldauti skolų nurašymo.

Kantrybė ir ištekliai - ne begaliniai

Su dideliu nerimu Graikijos bėdų sprendimo laukia ir kitos beviltiškai praskolintos ES valstybės: Portugalija, Italija, Airija ir Ispanija.

Portugalija praeitą savaitę priėmė biudžetą, numatantį mokesčių didinimą ir išmokų mažinimą. Tačiau ten net profesinių sąjungų vadovai nekalba apie visuotinius streikus.

Minėtos šalys turi dar bent vieną pranašumą, palyginti su Graikija, - minimalią manevro laisvę. Jų tiek valstybės skola, tiek biudžeto deficitas yra mažesni nei Graikijos. Pavyzdžiui, Italija turi panašaus dydžio valstybės skolą, skaičiuojant procentais nuo BVP, tačiau perpus mažesnį biudžeto deficitą. Airija ir Ispanija turi panašų biudžeto deficitą, tačiau perpus mažesnę valstybės skolą. Visos šios šalys bus priverstos keisti savo vykdomą politiką - mažesnės išmokos, didesni mokesčiai yra tik laiko klausimas.

Ryžtingi sprendimai gali padėti sureguliuoti šalių finansus, kitaip Vokietija ir Prancūzija ne tik nenorės, bet ir negalės ištempti visų prasiskolinusių valstybių. Be to, šių valstybių gyventojų bei politikų kantrybė senka su kiekvienu kasmėnesiniu nacionaliniu streiku Graikijoje.

Tikėtina, kad kilus rimtesnėms problemoms dar bent vienoje euro zonos valstybėje, Berlynas pradės rimtai svarstyti, kodėl Vokietija turi aukoti savo gyventojų gerovę dėl kitų valstybių, ypač tokių, kurių gyventojai nori dirbti pagal galimybes, o gyventi - pagal poreikius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"