TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Streikas ekonominio ir politinio nuosmukio fone

2013 06 12 6:00
Keleiviai, dėl streiko įstrigę Nicoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar Prancūzijoje prasidėjęs oro transporto darbuotojų streikas šiandien jau apima 10 Europos šalių. Tai neišvengiamai sutrikdė žemyno oro uostų darbą. Prancūzijos ekonomikai dėl to nė kiek ne geriau.

Prieš Europos Sąjungos (ES) planus sukurti bendrą Europos oro erdvę vakar protestavo Prancūzijos oro dispečeriai. Jie paskelbė trijų dienų streiką, nes yra įsitikinę, kad Bendro Europos dangaus (Single European Sky - SES) projektas neigiamai paveiks skrydžių saugumą ir žmonių darbo sąlygas.

Prancūzijos darbininkai, ypač ūkininkai, visuomet labai bijo, kad nebūtų liečiama kokia nors su jais susijusi sistema. Tačiau šį kartą streikuoti žada ir kitų Europos šalių oro transporto darbuotojai. Šiandien streikai apims iš viso 10 Europos valstybių.

Streikas plečiasi

ES įstatymų projektus kurianti Europos Komisija mano, kad dėl neveiksmingos Europos oro transporto vadybos kiekvienas reisas pailgėja vidutiniškai 42 kilometrais. Ji nori centralizuoti oro judėjimo kontrolę, o ne palikti tai kiekvienai narei, kaip yra dabar. Briuselio teigimu, toks pokytis sumažins išlaidas, atidėtus skrydžius ir apskritai pagerins Europos oro transporto funkcionavimą. Pagal planą nacionalinės oro kontrolės sistemos bus sujungtos į devynis blokus, o maršrutų planavimo atsakomybė perduota naujai institucijai.

Prancūzijos oro dispečerių profesinė sąjunga USAC-CGT tam priešinasi. Ji sako, kad tai yra "tiesioginis puolimas prieš šio sektoriaus viešosios paslaugos pobūdį" ir "nacionalinį suverenumą pažeidžiantis" bei darbo sąlygas pabloginantis žingsnis privatizavimo link. Prancūzų poziciją remia Europos transporto darbuotojų federacija (ETF), kritikuojanti "nesibaigiantį liberalizavimo, dereguliavimo ir išlaidų mažinimo procesą, kuris nelaiko saugumo svarbiausiu prioritetu".

Streikas atsiliepia Paryžiaus Šarlio de Golio, Orli ir Bovė, taip pat Liono, Nicos, Marselio, Tulūzos ir Bordo oro uostų darbui. Daug savo reisų į Prancūzijos miestus sustabdė Vokietijos "Lufthansa", pigių skrydžių bendrovė "Ryanair", "British Airways".

Šiandien, be Prancūzijos, dar devynių valstybių - Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Slovakijos ir Vengrijos - profesinės sąjungos prisideda prie streiko arba rengia kitas protesto akcijas.

Žmogelis už storų sienų

Prancūzija nuo seno garsėja kaip streikų šalis, todėl jie nieko nestebina - nei pačių prancūzų, nei svečių, tik vargu ar prisideda prie krizės palengvinimo. Prancūzijoje kiekvieną mėnesį į naujas aukštumas kopia nedarbas, kone kasdien uždaromi fabrikai ir, lyg to būtų maža, visuomenę drebina vis nauji politiniai skandalai.

Tačiau nepasitenkinimo šurmulys, atrodo, neprasismelkia pro storas Eliziejaus rūmų sienas. Ten labai ramu, o 5 metrų aukščio salėse, po spindinčiais kandeliabrais prezidentas Francois Hollande'as atrodo it mažutis žmogelis. Gal jis to ir norėjo, kai per rinkimų kampaniją žadėjo būti ne karaliumi, o "normaliu prezidentu".

Neseniai Prancūzijos kino teatruose debiutavo dokumentinis filmas "Le Pouvoir" ("Valdžia"), kurio kūrėjai pirmus aštuonis prezidentavimo mėnesius visur lydėjo F.Hollande'ą. Juostoje matome žmogų, kuris didžiąją laiko dalį perrašinėja savo darbuotojų jam parašytas kalbas. Nejučia kyla klausimas: ar prezidentas visus svarbius darbus nudirba, kai niekas nemato, ar jo dienos taip ir prabėga nieko rimta nenuveikiant?

Filmas mėgina užgriebti plačiau, parodyti, kokiame kokone gyvena Prancūzijos viršūnės. Ne tik F.Hollande'as, bet ir dauguma jo kabineto ministrų leidžia laiką didinguose senoviniuose Paryžiaus rūmuose - arba ten gyvena, arba dirba. Reikia nemažai pastangų, kad tokioje aplinkoje, kuri perša mintį, jog Prancūzija yra didi, turtinga ir nepaprastai graži šalis, neprarastum ryšio su realybe.

O ji kur kas niūresnė. Prancūzijoje vyrauja prasta nuotaika, nes tokio nuosmukio valstybė dar nebuvo išgyvenusi per visą Penktosios Respublikos laikotarpį. Ekonomika neauga jau penktus metus, negana to, šiemet net mažumėlę trauksis. Prancūzijos "valstybinis kapitalizmas" nebeveikia. Vyriausybės skola viršija 90 proc. bendrojo vidaus produkto. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai gyventojų politinę klasę laiko korumpuota, o prezidentas, vos pradėjęs pirmą kadenciją, nepopuliarus kaip nė vienas pirmtakas. Visuomenė susiskaldžiusi į dešiniuosius ir kairiuosius daug labiau negu kitur Europoje. Prancūzijoje darbo neturi 3,26 mln. žmonių, tarp jaunimo tokių yra 26,5 procento. Vartojimas - šalies ekonomikos varomoji jėga - mažėja.

Kita medalio pusė

Antra vertus, šios niūrios detalės neturėtų užgožti bendro vaizdo - Prancūzijos ekonomika yra penkta pagal dydį pasaulyje ir jai negresia bankrotas kaip Italijai ar Ispanijai, o lyginti su Graikija net neįmanoma. Prancūzijoje veikia didžiulės korporacijos, tokios kaip prabangos prekių grupė LVMH, padangų gamintoja "Michelin" ir daugybė stambių farmacijos kompanijų. Šalis sukūrė veiksmingą sveikatos apsaugos sistemą ir turi didžiausią Europoje gimstamumo lygį. Jos demografija kur kas sveikesnė negu Vokietijos, nes šeimos gauna realią paramą. Dirbanti motina Prancūzijoje - gyvenimo faktas, tad sukurta ir atitinkama vaikų priežiūros sistema.

Visa tai, be abejo, kainuoja. Ir vis daugiau. Visuomenė turėtų apsispręsti, kas yra vertinga, o kas - prabangos aspektai, kuriuos reikėtų keisti. Daug kas sako, kad tai turėtų būti ir 35 valandų darbo savaitė - taip trumpai Europoje dirba tik prancūzai, ir pensija, kai kurių profesijų darbuotojams mokama jau nuo 60 metų, ir bedarbio pašalpa, kai kuriais atvejais siekianti net 6200 eurų per mėnesį.

Parama Europos Sąjungai Prancūzijoje tirpsta greičiau negu bet kurioje kitoje ES narėje. Kaip rodo Pew centro tyrimas, per vienus metus ji nukrito nuo 60 iki 41 procento. Galbūt taip yra todėl, kad Briuselis žvelgia į Prancūziją kaip į vis didėjančią problemą, o ne kaip į vieną svarbiausių ES ramsčių.

Prancūzai labiausiai nemėgsta jausmo, kad jų šalis silpna.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"