TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Strimelė - Estijos simbolis

2007 07 09 0:00
Nepriklausomybę atgavusi Estija atkakliai ieško savo naujo identiteto.
AFP/Scanpix nuotrauka

Gandras, žaltys, rūta, ąžuolas, gal net didžkukuliai - tūlas lietuvis juos linkęs laikyti mūsų nacionaliniais simboliais. O estai pasirinko smulkią Baltijos jūros žuvelę strimelę.

Jūreivių ir žvejų šalis prie Baltijos jūros, 1991 metais atgavusi nepriklausomybę nuo savo milžinės kaimynės Rusijos, dabar siekia suformuoti savo posovietinę tapatybę. Šios pastangos dar labiau sustiprėjo iš Maskvos pasigirdus naujiems kaltinimams ir Taline kilus gatvių riaušėms, kurioms vadovauta iš Kremliaus.

Estijos nacionalinio tapatumo strateginis elementas - Baltijos silkė, labiau žinoma kaip strimelė. Po audringų ginčų ir balsavimo internete prieš kelis mėnesius Estija oficialiai pasirinko šią nedidelę riebią žuvelę savo nacionaliniu simboliu.

"Valgis turi ir politinį aspektą", - įsitikinę Estijos žemės ūkio ministerijos pareigūnai. Daugelis prisimena, kaip sovietų laikais maisto receptus ir net patiekalų pavadinimus tekdavo derinti su Maskva.

Vis dėlto strimelės pasirinkimas gali atrodyti ir keistokas. Mat Estijoje strimeles mažai kas valgo. Baltijos jūra - viena iš labiausiai užterštų pasaulyje, strimelių pastaraisiais metais joje pagaunama vis mažiau. Žuvyse dažnai aptinkamas dioksido kiekis viršija Europos Sąjungoje, kurios narė Estija tapo 2004 metais, leistiną normą. Strimeles gaudantis Estijos žvejybos laivynas per dešimtmetį sumažėjo 3 kartus. Didelė dalis iš 40 tūkst. tonų pernai pagautų strimelių buvo eksportuota. Strimelių kainas veikia tarptautinė rinka, ir daugeliui Estijos gyventojų žuvys tapo tiesiog ne pagal kišenę.

Politika net kulinarijoje

Daugelis estų manė, kad lydeka labiau tiktų į tautinius simbolius. Savo nuomonę internete pareiškė apie 50 tūkst. žmonių, ir lydeka maždaug 500 balsų nurungė strimelę. Tačiau klausimą nagrinėjusi komisija nusprendė, jog strimelių vaidmuo estų nacionalinei virtuvei istoriškai reikšmingesnis. Mokslininkų teigimu, strimelės veisiasi prie Estijos krantų jau 5 tūkst. metų. Lydeka populiari tik žvejų mėgėjų dėka, savaitgaliais žūklaujančių gausiose Estijos upėse ir ežeruose.

Strimelės išaukštinimas - dalis plačios valstybinės kompanijos, kuri vadinasi "Žuvis teikia naudą" ir skirta populiarinti tarp estų žuvų patiekalus kaip sveiką maistą. Pastaruoju metu per televiziją rodoma valstybės užsakymu sukurta reklama, kurioje iš jūros išlipa moteris su bikiniu ir žuvimi burnoje. Pabrėžiama, jog žuvis teikia gražią veido spalvą.

Valdžia siekia propaguoti ir estišką virtuvę, tačiau iš pradžių teko išsiaiškinti, kuo ji, tiesą sakant, išskirtinė. Estijos, kurioje gyvena 1,4 mln. žmonių, gyventojai tradiciškai mėgo kiaulieną, raugintus kopūstus, kraujinę dešrą ir keptas bulves. Akivaizdu, kad toks racionas susiformavo stipriai veikiamas kaimyninių Vokietijos ir Rusijos. Sovietų laikas estiški receptai buvo nepageidaujami kaip nacionalistiniai. Estišką maisto gaminimo knygą, išleistą 1955 metais su Maskvos palaiminimu, sudaro 416 puslapių, bet estiški receptai įsiteko vos į 18 jų pačiame gale. Daugelis estiškų patiekalų, pavyzdžiui, populiarus šventinis valgis iš burokėlių, strimelių ir bulvių salotų, savo populiarumą prarado. Atgavusi nepriklausomybę šalis troško importuotų produktų: vokiškų jogurtų ir amerikietiškų ledų.

Brangi kampanija

Dabar maisto specialistai sako, jog įvairios silkių, kurios valgomos kitose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje ir Olandijoje, rūšys kur kas stambesnės ir aštresnės už Baltijos silkes - strimeles. "Tokių žuvų daugiau niekas neturi, - sako garsus Estijos virėjas, kulinarijos instituto Taline steigėjas Dmitrijus Demjanovas. - Mūsiškė smulkesnė ir švelnesnė."

Strimelė užėmė savo vietą greta kitų nacionalinių Estijos simbolių - rugiagėlės ir kregždės, pasirinktų dar okupacijos metais. Tai buvo tarsi maži nacionalinės tapatybės ženklai sovietų hegemonijos akivaizdoje.

Strimelės propagavimo kampanija, įskaitant išlaidas reklamai ir bukletams, atsiėjo daugiau kaip 600 tūkst. dolerių. Dalį pinigų davė Europos Sąjunga. Kai kam tai atrodo bereikalingas pinigų švaistymas. "Turime vėliavą, himną ir gėlę - to visiškai pakanka", - sako žmonės, o vienas įpykęs redaktorius laikraščio skiltyje pašmaikštavo, kad nacionalinė žuvis - tai buvęs žemės ūkio ministras, kuris ir sumanė visą šią kampaniją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"