TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Studentai turi būti anarchistai

2011 07 08 0:00
N.Chomsky siūlo jaunimui išanalizuoti sunkumus ir imtis darbo.
LŽ archyvo nuotrauka

Taip duodamas interviu Vokietijos dienraščiui "Die Zeit" pareiškė 82 metų Amerikos lingvistikos profesorius Noamas Chomsky, gerai žinomas ne tik kaip "universaliosios gramatikos" autorius, bet ir kaip politinis aktyvistas bei kapitalizmo kritikas. Jis turėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

- Pone profesoriau, esate ne tik vienas dažniausiai cituojamų pasaulio mokslininkų, bet jau 45 metus aktyviai reiškiatės politikoje. Šiuo metu kyla klausimas, ar gali tokie kaip jūs "visuomenės aktyvistai" iš viso ką nors nuveikti?

- Kaip Jums atėjo į galvą tokia mintis?

- Vyksta karas Afganistane, pasaulis kenčia nuo ekonomikos krizės, socialinės žirklės vis labiau skečiasi...

- Problema paprasta: dauguma intelektualų tarnauja valdžiai. Jie patarinėja vyriausybėms, laiko save ekspertais, vaikosi prestižo. Ir tai daro ne tik šiuo metu, bet jau kelis šimtmečius. Bet kiekvienos visuomenės pakraščiuose yra kritiškai nusiteikusių intelektualų. Įtakingi abu tipai - tiek valdžios tarnai, tiek disidentai.

- Vis vien liekame skeptikai. Ką Jums pavyko pakeisti per pastaruosius 45 metus?

- Ne aš asmeniškai kažką pakeičiau. Buvau sąjūdžio dalis, o šis sąjūdis pasiekė daug. Dabartinis pasaulis iš esmės skiriasi nuo prieš 45 metus buvusio pasaulio. Piliečių teisės, žmogaus teisių, moterų teisių pripažinimas, dėmesys aplinkos apsaugai, pasipriešinimas priespaudai bei smurtui smarkiai pakeitė pasaulį. Negaliu suvokti, kaip iš viso galite teigti, kad niekas nepasikeitė!

- Ar manote, kad dabartinis pasaulis geresnis nei prieš 40 ar 50 metų?

- Savaime suprantama! Pereikite Masačusetso technologijos instituto koridoriumi. Pusė studentų - moterys, trečdalis - etninės mažumos, žmonės apsirengę laisviau, užsiima visais įmanomais dalykais. Kai atvykau čia prieš 50 metų, viskas buvo kitaip: galima buvo matyti oficialiais drabužiais vilkinčius baltaodžius vyrus, kurie domėjosi tik savo darbu. Tokie patys procesai vyko Vokietijoje ir visame pasaulyje.

- Bet ar studentai šiuo metu labiau domisi politika? Dabartinei kartai dažnai priekaištaujama, kad ji nesidomi pasauliu.

- Manau, priekaištaujama be reikalo. Didelio politizavimo universitetuose laikotarpis buvo labai trumpas - nuo 1968 iki 1970 metų. Iki to laiko studentai buvo apolitiški. Prisiminkite Vietnamo karą, vieną didžiausių nusikaltimų po Antrojo pasaulinio karo. Tik po ketverių ar penkerių metų JAV kilo didesni protestai. Aštuntajame dešimtmetyje jie vėl greitai atslūgo. Visiškai kitaip buvo prieš karą Irake. Mano žiniomis, istorijoje tai pirmasis karas, prieš kurį imta demonstruoti dar iki jam prasidedant. Mano studentai pareikalavo atšaukti paskaitas, kad galėtų dalyvauti demonstracijose. Prieš 50 metų šito niekada nebūtų nutikę. Nors protestai karo nesustabdė, jis buvo apribotas - JAV nepasisekė Irake padaryti nors dalelės to, ką jie darė Vietname.

- Ar panašūs protestai - tik trumpalaikis laimėjimas?

- Šiuo metu politizuojama labiau nei šeštajame dešimtmetyje. Išsivystė ilgalaikio aktyvumo formos, be kurių daug mūsų kovų būtų pralaimėtos. Pavyzdžiui, akivaizdi pažanga kovojant už moterų teises. Jei būčiau paklausęs savo močiutės, ar ji jaučiasi engiama, ji būtų nesupratusi, apie ką kalbu. Mano motina būtų atsakiusi: "Esu engiama, bet nežinau, kaip galėčiau pasipriešinti!" Mano duktė po tokio klausimo išmestų mane lauk. Mūsų pasaulis tapo žmoniškesnis!

- Ar tikite istorine pažanga?

- Pažanga - lėtas, bet dramatiškas procesas. Prisiminkite vergijos panaikinimą ar nuomonės laisvės vystymąsi. Niekas taip lengvai teisių nedovanoja. Jas iškovoja į sąjūdžius susibūrę žmonės. Bet pažanga nėra tolygus vystymasis, pasitaiko ir regresijos laikotarpių.

- Jei progresą keičia regresas, ar po 50 metų pasaulis bus geresnis nei šiandien?

- Kas bus po 50 metų priklauso nuo to, ką šiandien veikia jaunoji karta. Mūsų pasaulio egzistavimui didžiausią pavojų kelia du dalykai - mūsų požiūris į aplinką ir atominis ginklas. Jei šiandien nesirūpinsime aplinka, po 50 metų sulauksime aplinkos krizės, jau nekalbant apie atominio ginklo riziką. Siaubinga Fukušimos katastrofa mums primena, kad labai rizikinga naudoti atominę energiją net taikiais tikslais. To negalima ignoruoti jokiomis aplinkybėmis!

- Po 60 metų dabartiniai studentai bus Jūsų amžiaus. Ką jie turėtų daryti, kad būtų patenkinti savo gyvenimu?

- Suprantama, jie galės sakyti, kad yra patenkinti, nes turi draugų, vaikų ir gyveno įdomiai. Bet kad jų gyvenimas būtų tikrai visavertis ir teiktų malonumo, jie turėtų įžvelgti sunkumus ir prisidėti prie jų šalinimo. Jei būdami 80-ies jie negalės atsigręžti atgal ir pasakyti: "Kai ką pasiekiau!", vadinasi, jų gyvenimas nebuvo sėkmingas.

- Ar šiandien būdamas 82-ejų esate patenkintas savo pasiekimais?

- Būti patenkintam iš viso neįmanoma. Mano gyvenimas daugiadimensis: šeima, profesija, politika, dar kai kas. Dėl kai ko esu patenkintas, dėl kai ko - ne. Pasaulyje vis dar daug problemų - nelygybė JAV tokia pati kaip praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje, o ekonomika vis dar daro milžinišką įtaką mūsų visuomenei. Tad negaliu būti patenkintas!

- Mokslininkai retai įsitraukia į politiką taip kaip Jūs. Ar kartais jūsų nesiutina "valdžios tarnai", kaip juos vadinate, arba kolegos profesoriai, visas savo jėgas skiriantys moksliniam darbui?

- Man atrodo amoralu būti valdžios sistemos rėmėju, bet tai nereiškia, kad ant ko nors pykstu. Mokslininkų pažiūros savaime nėra labiau politinės nei kitų žmonių, jie nėra viršesni ir už juos morališkai. Bet jie privalo padėti politikams ieškoti tiesos ir ją rasti.

- Rodos, su amžiumi tampate švelnesnis.

- Ne. Mano pažiūros ir pozicija nepakito. Vis dar tikiu tuo, kuo tikėjau būdamas paauglys.

- Bet ar gerai vis dar tikėti tuo, kuo tikėta prieš 70 metų?

- Kalbant apie esminius principus - taip. Žinoma, mano nuomonė įvairiais klausimais keičiasi, bet mano idealai - tokie patys!

- Dažnai kartojate, kad esate anarchistas. Ką turite galvoje?

- Anarchistai mėgina pažinti valdžios struktūras. Jie reikalauja, kad valdžios atstovai pasiteisintų. Dažniausiai pasiteisinti nepavyksta. Tuomet anarchistai stengiasi demaskuoti struktūras ir jas nugalėti - nesvarbu, kas turima omeny: patriarchalinė šeima, mafiozinė tarptautinė sistema ar privačios ekonomikos tironija, t. y. verslo įmonės.

- Kas paskatino Jus tapti anarchistu?

- Niekas. Dvylikos metų pradėjau vaikščioti po Niujorko antikvariatus. Daugumos jų savininkai buvo iš Ispanijos kilę anarchistai. Todėl man atrodė savaime suprantama būti anarchistu.

- Ar visi studentai turėtų būti anarchistai?

- Taip. Studentai turi mesti iššūkį autoritetams ir taip pratęsti senas anarchistų tradicijas.

- "Mesti iššūkį autoritetams" - po tokiu reikalavimu galėtų pasirašyti ir liberalas ar nuosaikusis kairysis.

- Kiekvienas, metęs iššūkį neteisėtai valdžiai ir ją įveikęs, yra anarchistas. Dauguma žmonių - anarchistai. Man nesvarbu, kuo jie save laiko.

- Kam turi mesti iššūkį šiuolaikinė studentų karta?

- Pasaulyje daug kančių, skurdo, smurto ir katastrofų. Studentai turi apsispręsti, tai jiems rūpi ar ne? Aš raginu apsidairyti, išanalizuoti sunkumus, paklausti savęs, ką gali padaryti, ir imtis darbo!

 

Vertė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"