TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Su V. Putinu kalbasi mūsų vardu, nors jų niekas neįgaliojo

2015 02 11 15:12
Iš kairės: Angela Merkel, Vladimiras Putinas ir Francois Hollande'as. Reuters/Scanpix nuotrauka

„Prancūzijos prezidento Francois Hollande`o ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel niekas neįgaliojo kalbėti Europos Sąjungos (ES) vardu“, – tvirtina Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas. Politologai pripažįsta, kad Vokietija ir Prancūzija ėmėsi atstovauti visai Europai, nors neturi įgaliojimų.

Antradienį LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ politikas prof. Vytautas Landsbergis svarstė, kas įgaliojo Prancūzijos prezidentą F. Hollande`ą ir Vokietijos kanclerę A. Merkel kalbėti ES vardu.

„Tokio įgaliojimo nėra. [...] Kalbant apie iniciatyvą, reiktų neapgaudinėti savęs. Čia ne jų, o Vladimiro Putino iniciatyva. Tai jis Vokietijos ir Prancūzijos prezidentams parašė laišką. Tai kodėl turime juos sveikinti už iniciatyvą? V. Putinas pamojo pirštu ir jie atlėkė. V. Putinas rodo, kas yra šeimininkas ir jie sutinka. Nuvažiavo su kažkokiais savo punktais. Ar jie aptarti, patvirtinti ES, Ukrainoje?“ – LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo V. Landsbergis.

Politologas L. Kasčiūnas taip pat mano, jog šių dviejų valstybių vadovai kalba ES vardu, nors niekas jų neįgaliojo.

„Akivaizdu, kad šitame etape mes esame didžiųjų valstybių geopolitiniame žaidime. Taip dažniausiai būna, kai priartėjama prie tam tikrų lūžių momentų. Visos Europos institucijos, įgaliotiniai, užsienio politikai pasitraukai į antrą planą. Geopolitiškai žvelgiant, tai yra normalu, išlenda tie, kurie priima realius sprendimus, ypač kalbant apie A. Merkel.

Tai tam tikra prasme yra didžiųjų žaidimas ir nereikia kalbėti apie kokius įgaliojimus. Tikiuosi, kad jie bent informuoja apie savo raudonąsias linijas – kur jie nenusileis, taip pat informuoja, ko galbūt reikalauja V. Putinas. [...] Bandoma eiti su taikos idėja, tik [svarbu], kad sąlygos būtų ne tokios, jog būtų bloga taika, kuri virstų dar didesniu konfliktu ar didintų Rusijos apetitą“, – portalui LRT.lt kalbėjo L. Kasčiūnas.

T. Janeliūnas: tai nereiškia, kad ES turi tokias pačias pozicijas

Kaip teigia politologas Tomas Janeliūnas, supaprastindami situaciją, A. Merkel ir F. Hollande`as prisiima visos ES atsakomybę: „Iš tikrųjų niekas neabejoja, kad šiuo metu Prancūzija ir Vokietija turi vedančią įtaką ES vidaus ir užsienio politikoje. Tačiau anaiptol tai nereiškia, kad visa ES yra tokia pati vieninga ar turi tokias pačias pozicijas, kaip Vokietija ir Prancūzija.“

Anot T. Janeliūno, pagal dabartinį vadinamąjį Normandijos formatą, tai nėra konkrečiai ES pozicija. „Tai – kelių nacionalinių valstybių derybų formatas. Būtent Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos, netgi šiek tiek nustumiant į šoną kitus, pakankamai svarbius veikėjus, pavyzdžiui, JAV ar tą pačią Lenkiją.

Diplomatai, kalbėdami apie Normandijos formatą, pripažįsta, kad sutiko ar tam tikra prasme delegavo derybose atsakomybę Prancūzijai ir Vokietijai. Natūralu, kad šių šalių lyderiai savo pozicijas derina su amerikiečiais, lenkais, ES vadovais. Nėra taip, kad jie elgiasi visiškai savarankiškai, tiesiog A. Merkel ir F. Hollande`ui pavesta atstovauti šiek tiek platesnį formatą, ir jie, matyt, jaučia atsakomybę“, – portalui LRT.lt kalbėjo T. Janeliūnas.

Pasak politologo T. Janeliūno, nors yra daug interpretacijų, kas inicijuoja ar yra derybų vedantysis, jei iš Vokietijos ir Prancūzijos pusės nebūtų bendro noro ieškoti diplomatinių sprendimų, tai jokie V. Putino laiškai ar pamojavimai pirštais neveiktų.

„Tai natūralu, kad tai yra visų pirma A. Merkel ir F. Hollande`o noras surasti kažkokią diplomatinę išeitį. O V. Putinas, be abejo, gali manipuliuoti, naudotis šiuo noru ieškoti diplomatinių sprendimų. Jis turbūt labai gerai jaučia, kad vokiečiai, prancūzai tikrai nenori eskaluoti dar didesnio karinio konflikto. Ir šis jautimas – labai geras įrankis manipuliuoti tokiomis iniciatyvomis“, – portalui LRT.lt aiškino T. Janeliūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"