TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Suartėjimas su NATO? Maskva to nepakęstų

2015 04 21 6:00
Juha Sipila švenčia pergalę ir žada ištraukti Suomiją iš ekonominės duobės. AFP/Scanpix nuotrauka

Rinkimus Suomijoje laimėjo verslininkas milijonierius, kurio Centro partijoje apstu euroskeptikų ir Rusijos draugų, o koalicija su populistais gali komplikuoti santykius su Briuseliu. Naujasis premjeras pasisako už tolesnį Suomijos neutralumą, nors agresyvus Maskvos elgesys pastaruoju metu įžiebė debatus dėl šalies suartėjimo su NATO.

Po sekmadienio rinkimų netrukus naujuoju Suomijos ministru pirmininku taps 53 metų milijonierius verslininkas Juha Sipila - politikos naujokas, parlamentaru išrinktas tik 2011 metais, o savo partijos vairą perėmęs 2012-aisiais, bet giriamas kaip technokratas, galintis išgelbėti Suomiją nuo ekonomikos nuosmukio. Jo opozicinė Centro partija aplenkė kadenciją baigiančio premjero Alexandero Stubbo centro dešiniųjų koaliciją.

Informacinių technologijų versle milijonus susikrovusio J. Sipilos liberali, agrarinės pakraipos partija, nuo 2011 metų dirbusi opozicijoje, bus didžiausia politinė jėga 200 vietų parlamente - turės 49 deputatus.

Proeuropietiškas A. Stubbas, vienintelis iš kandidatų palankiai vertinęs NATO, buvo priverstas stebėti, kaip jo vyriausybės populiarumas smunka nuo birželio, kai jis tapo ministru pirmininku ir šiame poste pakeitė į Europos Komisiją dirbti išvykusį Jyrki Kataineną. A. Stubbo konservatyvi Nacionalinės koalicijos partija gavo tik 37 vietas parlamente. Į antrąją poziciją (38 mandatai) netikėtai įsiveržė dešiniojo sparno euroskeptiška Suomių partija, vadovaujama charizmatiškojo Timo Soini. Socialdemokratai laimėjo 34 vietas.

"Suomija yra patekusi į labai sunkią padėtį, tad prireiks 10 metų projekto, kad atgautų formą. Mums būtinas didelio masto bendradarbiavimas sunkumams įveikti", – sakė J. Sipila džiūgaujantiems šalininkams.

Laikai buvo sunkūs

J. Sipila, garsėjantis kaip rimtas ir atkaklus lyderis, žada, kad Suomijoje, kurioje nedarbo lygis siekia 9,2 proc. ir šiuo metu yra didžiausias nuo 2003-iųjų, per dešimtmetį bus sukurta 200 tūkst. naujų darbo vietų.

Su rimtais sunkumais susidurianti Suomijos ekonomika, pernai po dvejų recesijos metų išgyvenusi sąstingį, buvo svarbiausia rinkimų tema, ir labai naudinga J. Sipilai, vos prieš trejus metus dar menkai žinomam Suomijoje. Per rinkimų kampaniją jis pabrėžė savo sėkmę versle ir vadybos patirtį. „Turiu daug patirties, kaip vadovauti kompanijoms siekiant reikšmingų pokyčių“, – sakė J. Sipila.

Darbo jėga Suomijoje brangsta, dirbančių gyventojų mažėja, vidaus vartojimas krinta, tikėtinas ekonomikos augimas šiemet sieks vos 0,5 procento. Pernai Standard & Poor's sumažino Suomijos reitingą iki AA+ dėl sustojusio augimo ir politinio neryžtingumo. Prasta ekonomikos padėtis išskiria Suomiją iš kitų klestinčių Šiaurės šalių. J. Sipila nori įšaldyti atlyginimus ir sumažinti išlaidas, kad Suomija atgautų konkurencingumą. Tačiau jo laukia itin sunkios derybos dėl bendros platformos. Prireiks ne vienos savaitės koalicijai sudaryti.

Ateina euroskeptikai

Daugumos koalicijai sudaryti J. Sipilai būtina dviejų daugiausia vietų po centristų gavusių partijų parama. Tradiciškai antrai pagal laimėtus mandatus politinei jėgai atitenka finansų ministro postas, nors Suomių partijos lyderis T. Soini užsiminė, kad pageidautų užsienio reikalų ministro portfelio. J. Sipilai tai kelia keblumų, nes gali komplikuotis santykiai su Briuseliu. Tačiau Centro partijos lyderis pareiškė esąs atviras idėjai, jog ši euroskeptiška jėga, norinti, kad Graikija būtų pašalinta iš euro zonos, taptų jo koalicijos partnere.

Suomių partija taip pat aistringai priešinasi viskam, ką laiko Briuselio kišimusi į šalies, kuri ir šiaip yra labiausiai nusistačiusi prieš skolų slegiamos Graikijos gelbėjimą, vidaus reikalus. T. Soini įsitikinęs, kad jei Suomių partija pateks į vyriausybę, Suomijos politika Graikijos atžvilgiu pasikeis - jo žodžiais, į gerą pusę, nes blogesnė nebegali būti. T. Soini yra apibūdinęs euro zoną kaip „katastrofą“.

Padėtį komplikuoja ir tai, kad pačioje J. Sipilos Centro partijoje veikia stipri antibriuseliška frakcija. Tad akivaizdu, kad bet koks trečias Graikijos gelbėjimo paketas Suomijos parlamente susidurtų su didžiulėmis kliūtimis.

Vis dėlto Suomių partija, laimėjusi 17,6 proc. balsų, pasirodė prasčiau negu 2011 metais, kai ją parėmė 19 proc. rinkėjų. Tuomet T. Soini atsisakė prisidėti prie valdančiosios koalicijos, bet šįkart tvirtina sieksiąs valdžios.

Nuo ankstesnės koalicijos rietenų pavargę suomiai norėtų, kad dabar to būtų išvengta. Ligšiolinė vyriausybė nesugebėjo sutarti tokiais svarbiais klausimais kaip sveikatos apsaugos reforma ir savivaldybių biudžetai, atidėjo kai kurių išlaidų mažinimą.

Suomių partijos sėkmė atspindi Šiaurės šalyse didėjantį populistinių, prieš imigraciją nusiteikusių politinių jėgų populiarumą ir rinkėjų nusivylimą tradicinėmis partijomis. Kai kurios jų atsisako bendradarbiauti su populistais, pavyzdžiui, Švedijoje, kur per praėjusius rinkimus populistinė Švedijos demokratų partija iškopė į trečiąją vietą.

Miglota politika

J. Sipilą daugiausia palaiko vidurinės klasės miestiečiai ir kaimo konservatoriai, kuriais Centro partija ir remiasi. Jiems ypač imponuoja tai, kad partijos lyderis yra "Taikos žodžio", liuteronų atgimimo judėjimo, narys. Tačiau analitikai teigia, jog J. Sipila per rinkimų kampanijos debatus buvo labai atsargus, slėpė savo kortas, bijojo "prarasti akimirką". Kitaip sakant, pasirodė beveik kaip nepolitinis asmuo, ieškantis sprendimų ir nesilaikantis jokios ideologijos, krizės laikotarpiu telkiantis jėgas.

Centro partijos politika labai miglota. Ji daug dėmesio skiria kaimo reikalams ir tuo išsiskiria iš kitų pagrindinių jėgų. Partijoje yra daug euroskeptikų ir Rusijos draugų, pasisakančių už šiltus santykius su didžiąja kaimyne. J. Sipilos centristai kartu su Suomių partija balsavo prieš Graikijos, Ispanijos ir Kipro gelbėjimo programas, nors apskritai J. Sipila priskiria save prie proeuropietiškų politikų.

Šalia - grėsminga kaimynė

J. Sipila įsitikinęs, kad neutralitetas - geriausias sprendimas Suomijai. Jis sukritikavo neseniai Šiaurės šalių paskelbtą bendrą griežtą pareiškimą Rusijos atžvilgiu, kuriame Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Islandijos gynybos ministrai tiesiogiai su Rusijos grėsme susiejo būtinybę stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.

Visus metus Rusijos oro pajėgos pažeidinėjo Šiaurės šalių oro erdvę, laivai šnipinėjo jūras, prie sienų vyko kariniai mokymai. Kai švedai netoli Stokholmo pastebėjo paslaptingą objektą, tikėtina, Rusijos povandeninį laivą, du šimtmečius neutraliteto besilaikančioje valstybėje buvo paskelbta didžiausia nuo šaltojo karo laikų karinė mobilizacija. Neseniai Rusijos gynybos ministras grasino branduoliniais ginklais smogti Danijos karo laivams, jei Kopenhaga prisidės prie NATO priešraketinės gynybos sistemos.

Agresyvi Maskvos politika ir retorika verčia suomius nerimauti. Per rinkimų kampaniją šalyje buvo paskelbti skandalingi pranešimai apie tai, kad Rusija investuoja į Suomijos žemę netoli karinių objektų.

Suomija turi 1340 km ilgio bendrą sieną su Rusija, kuri iki 1917 metų buvo jos šeimininkė. Per kovas su sovietais 1939 ir 1944 metais žuvo tūkstančiai suomių, šalis prarado didžiules teritorijas. Tačiau po karo Suomija laikėsi ypač atsargios neutralumo politikos kaimynės atžvilgiu, bijodama jos noriai tenkino sovietų interesus. Ši politika žinoma kaip "finliandizacija".

Rusija yra svarbi Suomijos prekybos partnerė, trečia pagal dydį jos eksporto rinka, tad Helsinkis nenori atvirai pyktis su Maskva. Tai Suomijai kelia klausimų, kaip ji turėtų reaguoti į Vakarų atsaką Rusijos agresijai Ukrainoje. Dėl apibusių sankcijų prekyba tarp abiejų šalių jau susitraukė, Suomijos eksportas į Rusiją smuko 14 proc., maždaug tiek pat sumažėjo ir į Suomiją atvykstančių rusų turistų. Anksčiau jie tiesiog užtvindydavo Suomijos pasienio miestelius ir ten šluote šluodavo parduotuvių lentynas - nuo drabužių iki maisto produktų. Rublio nuvertėjimas ne juokais smogė šiems miesteliams, daug parduotuvių juose buvo uždarytos, tad vietos merai nepatenkinti bet kokiomis rusofobijos apraiškomis.

Bijo įžeisti

Nuo 1995 metų Suomija yra Europos Sąjungos narė, vėliau įsivedusi eurą, bet, kaip ir Švedija, neprisijungusi prie NATO. Tačiau dabar abi šalys norėtų stiprinti savo oro erdvės ir jūrų gynybą, glaudžiau bendradarbiauti žvalgybos srityje, kad apsisaugotų nuo galimos Rusijos grėsmės. Užpuolimo atveju Suomija ir Švedija, kitaip negu Danija, Norvegija ar Islandija, negalėtų tikėtis NATO, įskaitant galingų JAV pajėgų, pagalbos ir būtų paliktos vienos.

Maskva nedelsdama leido suprasti, kad bet koks Švedijos ir Suomijos suartėjimas su NATO jai būtų nepakenčiamas - iki tokio laipsnio, jog pagrasino būsianti priversta imtis atsakomųjų veiksmų. Tuokart A. Stubbas atsikirto, kad nė viena šalis neturi teisės vetuoti Suomijos sprendimo.

Jo poziciją dėl NATO palaikė tik maždaug ketvirtadalis iš 5,5 mln. suomių. Apklausos rodo, kad 57 proc. Suomijos gyventojų nepritaria narystei NATO, nors prieš metus už tai pasisakė beveik du trečdaliai Suomijos karininkų.

Vis dėlto neutraliteto šalininkų skaičius po truputį gali ir ištirpti. Istorikų teigimu, suomių instinktas neįžeisti Rusijos labai stiprus, beveik automatiškas, bet agresyvi Maskvos politika gali paskatinti atsisakyti neutralumo politikos - Rusijai perbraižant sienas dėl Europos saugumo niekas nebėra tikras.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"