TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sudie literatūros šviesuliui

2012 06 08 5:14

"Kad sunaikintum kultūrą, nereikia deginti knygų. Užtenka liautis jas skaityti", - yra sakęs legendinis mokslinės fantastikos kūrėjas Ray'us Bradbury. 

Knygų "451 Farenheito", "Pienių vynas" ir "Sudie, vasara" autorius antradienio vakarą Kalifornijoje iškeliavo paskui savo autoritetus ir kolegas - Jules'į Vernes'ą, Herbertą George'ą Wellsą, Isaacą Asimovą, Arthurą C.Clarke'ą.

Per 70 metų trukusią karjerą R.Bradbury parašė 27 romanus ir 600 apsakymų, o jo įtaka rašytojams ir XX amžiaus literatūrai peržengė mokslinės fantastikos ribas. Jo knygos stokojo A.C.Clarke'o žaidimo moksliniais faktais, I.Asimovo entuziazmo populiarinant mokslą, bet jis geriau nei kas kitas žinojo, kaip romantiniu pasakojimu apie kosminį pasaulį sujaudinti žmogaus širdį. R.Bradbury knygų, išverstų į 36 kalbas, pasaulyje parduota per 8 mln. egzempliorių. 

1920 metų rugpjūčio 22 dieną Ilinojaus valstijos Jokigano mieste gimęs R.Bradbury nebaigė jokios aukštosios mokyklos. Per Didžiąją depresiją šeima skurdo, todėl jaunas vaikinas vietoj koledžo tris kartus per savaitę ėjo į vietinę biblioteką, kur mokėsi visko, kas, manė, yra mokoma universitete.

"Mano rašymo paslaptis - bibliotekos lankymas, gyvenimas joje nuo dviejų iki keturių kartų per savaitę dešimt metų. "Baigiau" biblioteką, perskaitydamas kiekvieną ten esančią knygą. Be to, rašydavau kiekvieną mielą dieną, kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį, visus metus. Ir po dešimties metų tapau rašytoju", - pasakojo R.Bradbury.

Paauglystėje jis įprato kasdien parašyti po tūkstantį žodžių ir šį įprotį išlaikė iki paskutinių gyvenimo dienų. Neišdildomą pėdsaką jo gyvenime paliko vaikystėje matyti pirmieji siaubo filmai, J.Vernes'as, H.G.Wellsas, Edgaras Allanas Poe, Ernestas Hemingway'us, Thomas Wolfe'as.

1934 metais šeima persikraustė į Los Andželą, ten paauglys įniko į knygas ir kiną. Jo pirmoji apsakymų knygelė "Tamsusis karnavalas" pasirodė 1947-aisiais. Jaunystės metais mokslinės fantastikos kūriniams vietos atsirasdavo tik pigiuose literatūriniuose žurnaluose, bet R.Bradbury nepailsdamas siuntė savo apsakymus į rimtesnius leidinius, mokslinės fantastikos elementus nuspalvindamas tapybiškais žodžiais ir poetinėmis metaforomis.

Jaunas rašytojas buvo toks neturtingas, kad net neturėjo telefono. Savo garsiausią kūrinį "451 Farenheito" jis parašė universiteto bibliotekoje su spausdinimo mašinėle, už kurią reikėjo mokėti po 10 centų už pusę valandos. Knygą jis perrašė per devynias dienas, tai kainavo 9,8 dolerio.

Nuo siaubo ir slėpinių iki humoro ir užuojautos kupinų istorijų apie airius, juodaodžius ir meksikiečius, autobiografinių prisiminimų iš vaikystės - R.Bradbury kūryba labai įvairi. Jis tapo vienu mokslinės fantastikos rašytojų, kurį rimtai vertino literatūros pasaulis. Be to, parašė scenarijų Johno Hustono 1956 metų filmui "Mobi Dikas" ir nuolat bendradarbiavo su įvairiomis televizijos programomis, tarp jų "Prieblandos zona".

Žvaigždžių valanda išmušė 1950 metais, kai pasirodė mokslinės fantastikos pasakojimų knyga "Marso kronikos". Joje Marso kolonizavimas vyksta naikinant egzistuojančią civilizaciją, kūrinį galima vertinti kaip kapitalizmo, rasizmo, supergalios satyrą, šaltojo karo žmonių moralės ir elgesio atspindį. "Marso kronikos" buvo išverstos į 30 kalbų, pagal pasakojimus sukurtas trumpas televizijos serialas ir kompiuterinis žaidimas.

Šaltojo karo politikos, meilės bibliotekoms įkvėptas gimė ir žinomiausias R.Bradbury kūrinys "451 Farenheito". Apokaliptiniame pasakojime apie branduolinį karą skleidžiasi totalitarinės visuomenės baisybės: masinė kultūra, antisocialinis elgesys. Distopinėje ateityje knygos draudžiamos, todėl ugniagesiai ne gesina gaisrus, o degina literatūros kūrinius. R.Bradbury tvirtina, kad tai vienintelis jo tikras mokslinės fantastikos kūrinys.

Knygoje tarsi nujaučiama ateitis - planšetiniai kompiuteriai, interaktyvi televizija, elektroninė sekimo sistema, sensacinga žiniasklaida. 1966 metais pagal apsakymą prancūzų naujosios bangos režisierius Francois Truffaut pastatė filmą tuo pačiu pavadinimu, knygos pavadinimu - tiesa, be autoriaus leidimo - rėmėsi ir kontroversiškas amerikiečių dokumentinių filmų kūrėjas Michaelas Moore'as filme "9/11 pagal Farenheitą".

Pats rašydamas apie ateitį, R.Bradbury fanatiškai laikėsi įsikibęs praeities. Jis nevairavo automobilio ir neskraidė, mat vaikystėje savo akimis matė kruviną automobilio avariją, po kurios visiems laikams įgijo automobilių baimę. Jaunystėje jis visur važinėdavo dviračiu arba riedučiais. "Mašinų nebijau ir nemanau, kad robotai užvaldo pasaulį. Mano nuomone, pasaulį užkariavo vyrai su žaislais. Ir jei šių žaislų neatimsime, liksime tikri kvailiai", - 1976 metais sakė R.Bradbury.

2007 metais R.Bradbury gavo specialią Pulitzerio premiją už "išskirtinę, vaisingą ir itin įtakingą karjerą". 2000 metais jis buvo apdovanotas garbinga Nacionaline knygų premija už viso gyvenimo nuopelnus. Šios premijos laureatais yra ir Philipas Rothas, Arthuras Milleris. Jis turi savo žvaigždę Holivudo Šlovės alėjoje, kartą buvo nominuotas "Oskarui" ir yra laimėjęs "Emmy".

Paklaustas, kuris iš daugybės prizų jam brangiausias, R.Bradbury atsakė: "Esu įsimylėjęs Paryžių, Prancūziją. Per 42 metus Paryžiuje lankiausi 42 kartus. Prieš keletą metų Prancūzijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose atvyko į Los Andželą ir apdovanojo mane Prancūzijos menų ir literatūros ordinu, dabar aš - visų Prancūzijos menų ir literatūros kavalierius. Manau, tai pats puikiausias mano laimėjimas."

Energingas oratorius su griaudžiančiu balsu galėdavo būti stačiokiškas ir šiurkštus. Bet R.Brudbury buvo ir labai draugiškas, visuomeniškas žmogus, malonus savo skaitytojams ir kolegoms rašytojams. Savo gerbėjus jis ragino mylėti gyvenimą: "Darykite tai, kas jums patinka, ir pamėkite tai, ką darote."

Gyvenimo pabaigoje jis ypač spyriojosi prieš technologines naujoves ir labai nenorėjo, kad jo knygos būtų leidžiamos elektroniniu formatu. Elektroninės knygos jam asocijavosi su apsvilusiu metalu. "Elektroninės skaityklės neturi kvapo. Knyga privalo kvepėti. Nauja knyga kvepia ypač puikiai, o sena - dar geriau. Sena knyga turi senovės Egipto kvapą", - aiškino rašytojas.

R.Bradbury paliko keturias dukteris ir aštuonis vaikaičius. Jo žmona Marhuerite Bradbury, su kuria rašytojas pragyveno 56 metus, mirė dar 2003 metais.

"Time", "The New York Times", BBC, AP, LŽ 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"