TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sukasi slapta sekimo mašina

2013 06 11 6:00
E.Snowdenas pabėgo į Honkongą, bet tai kažin ar išgelbės slaptą žvalgybinę informaciją nutekinusį analitiką, jei JAV paprašys jo ekstradicijos Reuters/Scanpix nuotrauka

JAV slapta stebi interneto vartotojus ir klausosi pokalbių telefonu. Ši žinia sukėlė audrą ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir Europoje. Žiniasklaida kelia klausimą dėl grėsmės piliečių laisvėms ir kišimosi į jų privatumą, o prezidentas Barackas Obama aiškina, kad teroristai vis dar veikia, tad to reikia dėl amerikiečių saugumo.

Praėjusią savaitę JAV ir britų žiniasklaidoje pasirodė detalių apie Amerikos slaptą programą PRISM. Pagal ją saugumo agentai gauna prieigą prie elektroninių laiškų, interneto pokalbių, failų ir vaizdų, kuriuos įkelia JAV interneto kompanijų vartotojai. Šią informaciją žiniasklaidai nutekino 29 metų JAV vyriausybės samdomas darbuotojas.

Edwardas Snowdenas, pastaruosius ketverius metus dirbęs JAV nacionalinio saugumo agentūroje (NSA), prisipažino buvęs šios informacijos šaltinis. "Mano vienintelis motyvas - informuoti visuomenę, kas daroma jos vardu ir kas daroma prieš ją", - aiškino jaunas vyras. E.Snowdenas sakė paviešinęs informaciją, nes negalėjęs "leisti JAV vyriausybei griauti privatumą, interneto laisvę ir esmines žmonių laisves visame pasaulyje šia didžiule sekimo mašina, kurią jie slapta kuria".

Pabėgo į Honkongą

Buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) techninis asistentas E.Snowdenas su NSA bendradarbiavo kaip įvairių išorinių kontraktantų, įskaitant bendroves "Dell" ir "Booz Allen Hamilton", darbuotojas. "The Guardian", pirmasis paviešinęs nutekintą informaciją, rašo, kad E.Snowdenas išskrido į Honkongą gegužės 20 dieną, Havajų NSA biure nukopijavęs naujausius dokumentus, kuriuos vėliau ketino paviešinti. Honkongas yra specialus Kinijos administracinis regionas, turintis savas teisines taisykles ir ekstradicijos sutartį su Jungtinėmis Valstijomis. Kai kurie Kongreso nariai jau reikalauja E.Snowdeno ekstradicijos į Jungtines Valstijas ir kad jis būtų persekiojamas visomis įstatymų numatytomis priemonėmis. Amerikietis sakė sieksiąs politinio prieglobsčio bet kurioje šalyje, kuri "tiki žodžio laisve ir pasisako prieš kišimąsi į asmens privatumą".

B.Obamos tinklai

E.Snowdeno nutekinta informacija, paskelbta dienraščių "The Guardian" ir "The Washington Post", sukėlė didžiulį žmonių pasipiktinimą. Tačiau JAV prezidentas B.Obama ir jo žvalgybos vadovas teisino slaptas programas kaip gyvybiškai svarbias garantuojant amerikiečių saugumą. B.Obama tikino, kad terorizmas yra reali grėsmė, todėl piliečiai turi patikėti valdžiai kovą su juo, nes ši turi vidinius mechanizmus, kurie neleidžia pažeisti žmogaus teisių. Daugeliui šie argumentai nuskambėjo neįtikinamai, ypač iš lūpų prezidento, kuris laimėjo postą žadėdamas visišką skaidrumą ir atskaitomybę.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis teigė, jog tokios informacijos nutekinimas jam "kelia šiurpą", esą padaryta "didžiulė, itin pavojinga žala" JAV žvalgybos pajėgumui. Jis patvirtino, kad NSA, pasitekdama programą PRISM, renka duomenis apie pėdsakus, paliekamus internete saugumo pareigūnus dominančių užsienio piliečių, ir naudoja interneto sistemas už Jungtinių Valstijų ribų. Atskira programa, apie kurią taip pat rašė "The Guardian", leidžia rinkti informaciją apie milijonų amerikiečių pokalbius telefonu. PRISM gyvuoja jau šešerius metus. Anot žiniasklaidos, NSA ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) gali tiesiogiai prisijungti prie 9 svarbiausių Amerikos interneto kompanijų serverių, žvalgyba vis aktyviau darbuojasi ir feisbuke bei skaipe.

Kompanijos ginasi

Interneto paslaugų tiekėjai puolė gintis, kad nesuteikia tiesioginės prieigos prie vartotojų duomenų. "Žiniasklaidos pranešimai, kuriuose užsimenama, jog "Google" suteikia atvirą prieigą prie mūsų vartotojų duomenų, yra klaidingi, taškas, - oficialiai paskelbė "Google" vadovai ir pridūrė: - Duomenis apie vartotojus vyriausybėms teikiame tik įstatymų numatyta tvarka." Tą patį pareiškė ir feisbuko, socialinio tinklo, įkūrėjas Markas Zuckerbergas. Spaudos pranešimus jis pavadino piktinančiais. Panašų paneigimą paskelbė "Yahoo!"

Iš J.Clapperio pranešimo galima suprasti, kad vyriausybė, norėdama rinkti informaciją apie fizinius ar juridinius asmenis, turi kreiptis į slaptą JAV teismą, ir tik gavusi jo leidimą reikalauti paslaugų teikėjų suteikti tuos duomenis.

Piliečiams nėra ko bijoti

Skandalas persirito per Atlantą. Kilo įtarimų, kad Didžiosios Britanijos slapto elektroninio pasiklausymo agentūra GCHQ galėjo pasinaudoti JAV duomenimis apeidama britų teisines procedūras. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as, mėgindamas nuraminti visuomenės susirūpinimą JAV vykdomu slaptu interneto vartotojų stebėjimu, teigė, jog britams, kurie laikosi įstatymų, nėra ko bijoti. Jis tikino, kad žvalgybinė informacija, kurią renka Jungtinė Karalystė, reglamentuojama teisiškai, ir tai leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp žmonių laisvių, privatumo ir šalies saugumo: "Nėra ko bijoti, jei laikotės įstatymų, dirbate savo darbą ir gyvenate asmeninį gyvenimą. Nėra ko bijoti dėl britų valstybės ar žvalgybos agentų jūsų telefono skambučių turinio pasiklausymo ir panašių dalykų." Opozicijai reikalaujant pasiaiškinti vakar ministras šiuo klausimu paskelbė pareiškimą Bendruomenių Rūmuose.

Pati Didžioji Britanija negali prieiti prie vieno didžiausių slaptos informacijos viešintojų - "WikiLeaks" įkūrėjo Juliane'o Assange'o. Jis pasislėpė Ekvadoro ambasadoje Londone ir ten gyvena jau metus. J.Assange'as bijo, kad JAV jam gresia mirties bausmė arba Gvantanamas.

Vos prieš savaitę JAV prasidėjo Bradley Manningo, kuris 2010 metais nutekino tūkstančius slaptų karinių ir diplomatinių dokumentų "WikiLeaks", teismas. Žvalgybos padalinyje Irake dirbęs karys kaltinamas šiais savo veiksmais sukėlęs mirtiną pavojų Amerikos kariams ir piliečiams. Jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

Kad ir ką sakytų šie veikėjai, apklausos rodo - po rugsėjo 11-osios JAV piliečiai daug labiau remia įvairias saugumo priemones ir kartais net sutinka, kad jos yra svarbesnės už privatumą. Pavyzdžiui, stebėjimo kameras teigiamai vertina 78 proc. amerikiečių. Kita vertus, kai tik kalba pasisuka apie telefoną ar elektroninį paštą, jie tampa labai įtarūs. Tada 59 proc. amerikiečių pasisako prieš tokių ryšio priemonių sekimą mėginant pagauti teroristus.

AP, Reuters, AFP, BBC, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"