TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sukčius demaskuoja "slaptasis informatorius"

2010 02 04 0:00
H.Falciani rado originalų būdą, kaip užsidirbti pinigų - jis pardavinėja iš bankų pavogtą informaciją.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pranešė, kad Vokietija pirks iš Šveicarijos banko pavogtus duomenis apie mokesčius nuslėpusius vokiečius. Taip nutarta todėl, kad Vokietijos vyriausybė analogiškai pasielgė ir prieš dvejus metus, kai iš Lichtenšteino banko įsigijo pavogtus duomenis. "Todėl negalime pasielgti kitaip", - sakė ministras.

Buvęs garsaus Šveicarijos banko HSBC Ženevos skyriaus darbuotojas, 37 metų kompiuterininkas Herve Falciani pasiūlė Vokietijos vyriausybei pirkti iš jo duomenis apie 1300 Vokietijos piliečių, kurie slepia pinigus Šveicarijos bankuose ir taip nemoka valstybei mokesčių.

H.Falciani taip elgiasi jau nebe pirmą kartą, dėl to jis vadinamas "slaptuoju informatoriumi". Pernai rugpjūtį kompiuterininkas už kelis milijonus eurų pardavė Prancūzijos vyriausybei duomenis apie 3000 prancūzų, analogiškai pažeidinėjusių savo šalies įstatymus. Jis teigia turintis duomenų apie 130 tūkst. Šveicarijos bankų klientų, vengiančių mokėti mokesčius. Iš Vokietijos jis nori gauti 2,5 mln. eurų už duomenis apie 1300 Vokietijos piliečių, tai leistų Vokietijai į savo iždą susigrąžinti 100 mln. eurų iš Šveicarijos bankų, rūpestingai saugančių savo indėlininkų paslaptis.

Tačiau siūlymas pirkti vogtą informaciją sukėlė didžiulį ažiotažą. Ir ne tik Vokietijoje. Didžiausių Vokietijos partijų atstovai nedelsdami įsitraukė į aštrią diskusiją, ar turi valstybė moralinę teisę pirkti vogtus duomenis, net jei tai padeda demaskuoti sukčius.

Tam linkę pritarti Vokietijos opozicinių partijų atstovai, pirmiausia socialdemokratai. Jų lyderis Sigmaras Gabrielis pareiškė, kad valstybė visomis priemonėmis turi stengtis susigrąžinti pavogtus pinigus. Jam antrina ir Vokietijos profsąjungų susivienijimui vadovaujantis Dieteris Ondracekas. Jo nuomone, 2,5 mln. eurų honoraras už informaciją, kuri verta 100 mln. eurų, yra "pakankamai normalus".

Tačiau Vokietijos valdančioji koalicija tam nebuvo linkusi pritarti. Laisvųjų demokratų vadovas Volkeris Kauderis ryžtingai pareiškė, kad "valstybė neturi teisės leistis į sandėrį su vagimis". Protestavo ir Asmeninės informacijos apsaugos federalinis įgaliotinis Peteris Schaaras, jis įspėjo valstybines institucijas laikytis toliau nuo panašių sandėrių. Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas, atstovaujantis krikščionių socialinei sąjungai, pareiškė, kad pateisinti tokių duomenų pirkimą galima tik vieninteliu atveju - jei tai susiję su žmogžudyste. Prieš vogtų duomenų pirkimą energingai protestavo ir Šveicarija, ji įspėjo Berlyną to nedaryti.

Nuomonėms pasidalijus Vokietijos savaitraštis "Stern" atliko visuomenės apklausą, per ją paaiškėjo, kad 57 proc. vokiečių pasisako už tai, kad siūlomus duomenis reikia pirkti, o 43 proc. tam nepritaria. Todėl galutinį sprendimą buvo pavesta padaryti Finansų ministerijai. Jos vadovas W.Schauble nutarė, kad duomenis reikia pirkti, nes panašus atvejis jau buvo prieš dvejus metus, kai Vokietija už 5 mln. eurų nusipirko duomenis apie vokiečius, slėpusius savo pinigus Lichtenšteino kunigaikštystėje. Dėl to praėjusių metų pabaigoje Vokietijos iždas buvo papildytas 180 mln. eurų. Ministrui pritarė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. "Mūsų tikslas turėti naudos iš šių duomenų. Mums tai svarbu", - pareiškė ji.

Netiesiogiai tam yra linkusi pritarti ir Europos Sąjunga (ES), kuri mano, kad reikia kovoti ne tik su tais, kurie vengia mokėti mokesčius, bet ir su tais, kurie juos slepia. Todėl ES stengiasi maksimaliai spausti Šveicariją, kad nuslėpti pinigai būtų grąžinti toms šalims, iš kurių jie atkeliavo.

Dabar Vokietijai svarbiausia, kaip apiforminti tokį duomenų pirkimą (Lichtenšteino atveju duomenis įsigijo Vokietijos slaptoji tarnyba) ir išsaugoti gerus santykius su Šveicarija. Ši Alpių šalis aiškiai pasakė, kad jokiu būdu nebendradarbiaus atliekant tyrimą, nes jis bus paremtas vogta informacija. Tam pritaria visos Šveicarijos partijos. Liberalai pareiškė, kad negalima pateisinti tokio valstybės iždo papildymo, jeigu pažeidžiami įstatymai, o krikščionių demokratų partijos vadovas Pirminas Bischofas tai pavadino "modernia banko vagystės forma". "Mes tikimės, kad Vokietija nepirks tų duomenų, o suims nusikaltėlį, kuris pažeidė Šveicarijos įstatymą, ir grąžins Šveicarijai pavogtus duomenis."

Švelnindamas padėtį ir nenorėdamas užpykdyti šalies kaimynės Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle ėmė kalbėti apie būtinybę saugoti privatumą ir įsigyjant duomenis naudotis legaliomis priemonėmis. Tačiau Vokietijos vyriausybės priimtas nutarimas jau pablogino santykius su Šveicarija, norinčia bet kokia kaina apsaugoti savo bankų paslaptis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"