TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sumodeliuotas karas Irane

2012 04 11 6:04

Amerikiečiai, sumodeliavę galimą karą Irane, jei jį pradėtų Izraelis, padarė bauginančią išvadą - karinis konfliktas būtų katastrofa ne tik toms abiem valstybėms, bet ir Jungtinėms Valstijoms.

JAV administracija ir aukščiausia karinė vadovybė, išanalizavusios slaptųjų tarnybų pranešimus, sumodeliavo galimo karo Irane scenarijų. Atsižvelgta į dabartinę padėtį tarptautinėje arenoje. Amerikiečiai mėgino išsiaiškinti, kiek yra pasirengę ryžtingai veikti visi kariniai štabai (JAV ir Artimuosiuose Rytuose) bei jų vadovai.

JAV dienraštis "The New York Times", remdamasis ta informacija, parašė, kad net jei amerikiečiai oficialiai liktų nuošalyje, mažiausiai žūtų keli šimtai amerikiečių. JAV administracija pabrėžia, kad sumodeliuotas karo scenarijus nėra būsimų veiksmų repeticija prieš įsitraukiant į konfliktą, be to, šis scenarijus nėra vienintelis variantas, kas galėtų nutikti tame pavojingame regione. 

Nėra juridinio pateisinimo

Jei kitos kitos šalys įsiveltų į karinį konfliktą su Iranu, Jungtinėms Valstijoms nepavyktų likti nuošalyje. Toks nieko gero nežadantis scenarijus turėtų sustiprinti pozicijas tų Baltųjų rūmų, Pentagono ir žvalgybos pareigūnų, kurie mano, kad Izraelio suduotas smūgis Iranui Vašingtonui būtų labai nenaudingas. 

Sumodeliavus galimo karo scenarijų, ypač didelį susirūpinimą išsakė aukščiausiai karinei vadovybei priklausantis armijos generolas Johnas Mattisas. Kai kurie šaltiniai skelbia, kad šis šiuo metu vadovaujantis amerikiečių kariuomenei Artimuosiuose Rytuose generolas jau ir savo pavaldiniams pranešė, kad Izraelio smūgis sukeltų siaubingų pasekmių ne tik tam regionui, bet ir Jungtinėms Valstijoms.

Amerikiečiai bijo, kad Izraelis nesmogtų Iranui paskutiniais dabartinio JAV prezidento kadencijos mėnesiais, t. y. šių metų gale. To neatmeta ir Ženevos tarptautinių studijų instituto IHEID profesorius Andrea Bianchi. Jis teigia, esą žydų bendruomenės įtaka Amerikos prezidento rinkimams tokia didelė, kad bet koks nepalankus Izraelio atžvilgiu kandidato žingsnis nulemtų jo pralaimėjimą rinkimuose. Tai žino ir dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Barackas Obama.

Be to, Šveicarijos profesorius kelia klausimą, kiek ataka prieš Iraną būtų teisėta teisiniu požiūriu, nes tik Jungtinių Tautų Saugumo Taryba turi teisę sankcionuoti jėgos panaudojimą prieš bet kokią valstybę. Priimti tokią rezoliuciją Irano atžvilgiu būtų neįmanoma dėl Rusijos ir Kinijos užimtos pozicijos. Vienintelė pateisinama jėgos naudojimo galimybė - jei Iranas pirmasis imtųsi agresijos.

"Įmanoma, kad Izraelis pateiks preventyvios atakos prieš Irano branduolinius objektus juridinį pateisinimą, pavadindamas tai "preventyvia gynyba". Tačiau nesant patikimų įrodymų, kad Iranas ketina imtis karinių veiksmų, Izraelio smūgis branduoliniams objektams būtų laikomas neteisėtu tarptautinės teisės požiūriu", - teigia A.Bianchi.

JAV įsitrauks žuvus 200 amerikiečių

Pagal JAV karinės vadovybės sumodeliuotą galimo Izraelio-Irano karo scenarijų, Izraelis smogs Irano branduoliniams objektams panaudodamas povandeninį laivyną. Po to Teheranas padarys išvadą, kad tokia ataka negalėjo būti įvykdyta be aktyvaus JAV palaikymo, todėl Iranas užpuls kurį nors Persijos įlankoje esantį JAV karinį laivą. Taip žus mažiausiai 200 amerikiečių karių ir Vašingtonas bus priverstas įsitraukti į karą. Amerika atsakys paleisdama raketų į Irano branduolinius objektus. 

Susipažinę su sumodeliuotu galimo karo scenarijumi, JAV generolai padarė išvadą, kad po Izraelio smūgio ypač didelį dėmesį reikės skirti komunikacijoms ir karinių štabų, esančių Pentagone, Tampoje (čia, Floridoje, įsikūrusi JAV kariuomenės centrinės vadovybės būstinė) ir Persijos įlankoje, veiksmų koordinavimui. Tačiau kompiuterinis modelis neatsako į klausimą, ar įmanoma išspręsti Irano problemą kariniu būdu. Ekspertai teigia, kad jei Izraelis smogtų Irano branduoliniams objektams, jo branduolinė programa būtų nublokšta tik metus atgal, o jei Iranui smogtų amerikiečiai - tai mažiausiai dviem metams.

Vašingtonas tikisi karo išvengti 

Kol kas Vašingtonas nėra linkęs kariauti ir tikisi, kad griežtinant sankcijas Iranui bei stiprinant jo tarptautinę izoliaciją pavyks taikiai išspręsti branduolinę problemą. "Prezidentas mano, kad dar yra pakankamai laiko ir galimybių pamatyti diplomatinio sureguliavimo rezultatus. Prezidentas ne kartą sakė, kad kalbėti apie karą lengva, tačiau būtina paaiškinti visas karo pasekmės", - teigė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney. Tačiau Pentagonas jau patvirtino, kad yra pasirengęs imtis įtikinėti Iraną jėga, jeigu visi kiti įtikinėjimo būdai bus nesėkmingi.

Pačių amerikiečių nuomonė dėl karo su Iranu nėra aiški. Sociologinės tarnybos "Ipsos" atliktas tyrimas rodo, kad 56 proc. amerikiečių pasirengę palaikyti karinę operaciją Irane, o 62 proc. jų paremtų Izraelį, jei jis nutartų atakuoti Iraną. Tačiau nepriklausomos organizacijos "World Public Opinion" atliktas tyrimas skelbia, kad dauguma amerikiečių - 69 proc. - nepritaria karinėms priemonėms ir pasisako už tai, kad Iranas tik diplomatiniu keliu būtų raginamas atsisakyti savo branduolinės programos.

Ar Izraeliui padės Saudo Arabija, Irakas ir Azerbaidžanas 

Bradfordo universiteto profesorius ir konsultacinės grupės ORG (Oxford Research Group) konsultantas Paulas Rogersas tvirtina, kad sumanęs atakuoti Iraną Izraelis susidurtų su dideliais sunkumais, nes jo lėktuvai turėtų veikti toli nuo savo bazių, be to, sunaikinti visus branduolinius objektus per vieną ataką praktiškai neįmanoma. Tuo metu Saudo Arabija iš Izraelio puolimo tikisi gauti naudos, nors mažai tikėtina, kad ji sutiktų savo teritorijoje priimti atakai pasirengusius Izraelio lėktuvus ar net lėktuvus, iš kurių lėktuvai pasipildytų degalų.

Tačiau pastaruosius kelerius metus Izraelis pasistengė suartėti su Irako šiaurės rytuose gyvenančiais kurdais ir net apmokė jų kovotojus. Be to, žinoma, kad Izraelis Kurdistane yra sumontavęs pasiklausimo ir stebėjimo įrangą. Todėl P.Rogersas neatmeta galimybės, kad Izraeliui pradėjus puolimą paieškų ir gelbėjimo operacijos būtų rengiamos iš Irako Kurdistano. 

Dar svarbesnis Izraelio sąjungininkas regione yra Azerbaidžanas, nes abi šalys yra pasirašiusios susitarimą dėl ginklų tiekimo už 1,6 mlrd. dolerių. Azerbaidžanas taip elgiasi todėl, kad ginče dėl Kalnų Karabacho musulmoniškasis Iranas palaiko krikščioniškąją Armėniją.

Tuo metu Izraelis jau yra parengęs atakai apie 120 naikintuvų-bombonešių F-15 ir F-16, aprūpinęs juos elektronine įranga ir numatęs, kaip šie lėktuvai galės pasipildyti degalų ore. Jau paruoštos ir balistinės raketos bei bepiločiai lėktuvai, kuriuos gaminti specializuojasi Izraelio karinė pramonė. Izraelis turi ir tolimų atakų patirties: 2009 metais jis atakavo "Hezboolah" karinį konvojų netoli Port Sudano, kuris nutolęs nuo Izraelio per 1300 kilometrų. Izraelio karinės oro pajėgos daug investavo ir į elektronines oro gynybos sistemas, pasinaudodamos JAV technologijomis.

P.Rogersas mano, kad Izraelis pultų ne tik Irano branduolinius objektus, bet ir technologines laboratorijas bei karinės pramonės įmones, kurias atstatyti būtų ypač sunku, o kartais ir neįmanoma. Tokią taktiką Izraelis jau naudojo 2008 metais Gazos sektoriuje, kai prieš "Hamas" surengė operaciją "Lydytas švinas". Tuomet buvo sunaikinti ne tik kariniai objektai, bet ir universiteto Inžinerijos fakultetas bei policijos mokykla, o tai ypač apsunkino tvarkos užtikrinimą.

"Izraeliui surengti ataką būtų nepaprastai sunku, bet visi, kurie analizuoja Izraelio planus, turėtų atsižvelgti į tris aspektus: daugybę metų pasirengimo, daugybę numatytų taikinių, taip pat bazių prieinamumą", - aiškino P.Rogersas. Kadangi Izraelio ataka pareikalautų daug civilių aukų, Izraelis gali tikėtis atsako iš Irano. Susidariusia padėtimi netruktų pasinaudoti ir Armėnija, o šiuo metu esanti nepopuliari Irano vyriausybė sulauktų gyventojų, kurie norėtų atsakomojo smūgio, palaikymo.

"The New York Times", Reuters, "Le Temps", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"