TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sunerimusi Latvija stebi Rusijos veiksmus

2014 05 14 6:00
Didelė Latvijos rusakalbių minia gegužės 9 dieną Rygoje prie Pergalės paminklo surengė Raudonosios armijos pergalės prieš fašistinę Vokietiją minėjimą, per kurį plaikstėsi separatistinės Donecko respublikos ir Georgijaus vėliavos. AFP/Scanpix nuotrauka

Didžiulė Latvijos rusakalbių bendruomenė gali tapti patraukliu taikiniu Vladimirui Putinui atkuriant Rusijos imperiją. Nors niekas netiki, kad Rusija dabar galėtų užpulti Latviją, Kremliaus žvalgyba slapta zonduoja visuomenės nuotaikas ir pasitelkia profesionalius provokatorius padėčiai destabilizuoti.

Jau 23 metus Latvija yra nepriklausoma valstybė, išsilaisvinusi iš SSRS okupacijos, tapusi Europos Sąjungos (ES) bei NATO nare, tačiau po Krymo aneksijos ji nebegali jaustis rami, kaip ir jos kaimynės. Iš visų trijų Baltijos valstybių Latvija, turinti vos kiek daugiau nei 2 mln. gyventojų, yra pati "rusiškiausia". Ketvirtadalis gyventojų - etniniai rusai, maždaug 40 proc. (arba 750 tūkst.) gyventojų rusų kalba yra gimtoji.

Artėjant parlamento rinkimams, kurie numatyti spalį, labiausiai Latvijos vyriausybė sunerimusi dėl šalies piliečių, Kremliaus nurodymu skleidžiančių antivalstybines nuotaikas, veiklos. Latvijos gynybos ministras Raimondas Vejonis neseniai perspėjo, kad Rusija jau paskleidė Latvijoje specialiai apmokytų profesionalių provokatorių, kurie turi destabilizuoti šalį, tinklą. Kaip vieną tokios veiklos pavyzdžių ministras paminėjo nepiliečių aktyvisto Latvijoje Aleksandro Gaponenkos komentarus Norvegijos televizijai, kai šis pareiškė, kad Latvijos valdžia ketina pasiųsti kariuomenę rusakalbių protestams slopinti.

Nepamiršta nuoskauda

Po Krymo aneksijos Latvija buvo minima kaip antra po Ukrainos valstybė, į kurią gali kėsintis Rusija. Kremlius jaučia didžiulę nuoskaudą, kad Baltijos šalys taip sėkmingai nuo jo pabėgo, o Rusijos piliečiai dažniausiai mini Baltijos šalis kaip didžiausius Rusijos priešus. Ką ir kalbėti, kad lietuviai, latviai ir estai nuo seno yra "fašistai", be to, diskriminuoja rusakalbius, varžo rusišką švietimo sistemą, reikalauja mokėti valstybinę kalbą, o rusų kalbai tokio statuso nesuteikia. Latvijos rusakalbiai net sugebėjo prieš dvejus metus inicijuoti referendumą dėl rusų kalbos paskelbimo antra valstybine, tačiau jo nelaimėjo. Per tą balsavimą latviai pademonstravo didelę vienybę bei aktyvumą ir tokioms užmačioms užkirto kelią: prieš rusų kalbos kaip antros valstybinės statusą balsavo 75 proc. plebiscito dalyvių, už buvo 25 procentai.

Stebina atkaklus rusakalbių nenoras mokytis kalbų, dažnuose jų komentaruose girdėti paniekos ir neapykantos gaidos tokioms kalboms kaip latvių ar ukrainiečių. Užuot išmokę kalbą šalies, kurioje gyvena, etniniai rusai skundžiasi, kad juos siekiama sulatvinti.

Įdomu, kiek Baltijos šalyse, o ypač Latvijoje, gyvenančių rusakalbių apsidžiaugtų, jei V.Putinas ateitų jų apginti nuo "fašistų"? Tuo labiau kad maždaug 300 tūkst. Latvijos gyventojų (apie 15 proc.), nors gyvena šalyje kelis dešimtmečius, nėra gavę jos pilietybės, negali balsuoti, užsiimti teisine praktika, eiti kai kurių pareigų. Latvijos požiūrį į rusų mažumą V.Putinas yra ne kartą kritikavęs, anksčiau Rusija nepaliaujamai keldavo šią problemą visose Europos institucijose. Dabar dėl patiriamos izoliacijos tokių galimybių turi mažiau. Latvija ginasi nediskriminuojanti nacionalinių mažumų, bet vis dėlto daugeliui latvių rusai išlieka okupantai ir sovietinės sistemos nešėjai.

Ekspertai nemano, kad Rusija dabar išdrįstų pulti Latviją ar kitas Baltijos valstybes. Nuo to ją atgraso šių šalių narystė NATO. Tačiau įsiveržimas - ne vienintelė bėda tokiai šaliai kaip Latvija. Ji labai priklausoma nuo eksporto, o didelė dalis prekybos plėtojama su Rusija, tad Europos sankcijos Maskvai kirstų ir per Latvijos, vis dar mėginančios atsigauti po pasaulinės finansų krizės, ekonomiką.

V.Putinas - gėrio jėga

Dar viena, be ekonominių ryšių su Rusija, silpnoji Latvijos vieta - kultūrinė skiriamoji linija. Mat etniniai rusai didžiąją dalį informacijos gauna iš Rusijos televizijos kanalų. Visi gerai žino, į ką pavirto Rusijos televizijos kanalai. Tai šmeižtą, neapykantą ir isteriją skleidžiančios propagandos mašinos, stebėtinai sėkmingai plaunančios smegenis milijonams žmonių. Rusijos televizija diegia įsitikinimą, kad V.Putinas yra gėrio jėga, kad jis mėgina išlaisvinti rusus nuo latvių, kurie jų nekenčia.

Po Krymo įvykių Latvijos parlamento Nacionalinio saugumo komitetas paskelbė, jog Rusijos žvalgybos agentai prie sienos slapta vykdo apklausas, kad atskleistų visuomenės požiūrį į Kremlių. Labai panašiai buvo elgiamasi ir prieš Krymo aneksiją. Tuomet Kremlius taip pat slapta aiškinosi, kokios yra Krymo gyventojų nuotaikos. "Rusiją domina, kiek efektyvi jos propaganda", - sakė komiteto vadovas ir buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleras. Vienas Lenkijos atstovas Europos Parlamente tai pavadino "platesniu Rusijos imperijos atkūrimo planu".

Netrukus po Krymo aneksijos viena Vokietijos sociologinė agentūra atliko apklausą, per kurią nustatė, jog 77 proc. latvių neigiamai vertina Rusijos prezidento veiksmus, bet juos palaiko 66 proc. etninių rusų (visiškai palaiko 34 proc., iš dalies - 32 proc.).

Daug etninių rusų gyvena rytiniuose Latvijos regionuose, besiribojančiuose su Rusija. Ten neseniai buvo platinama peticija už Daugpilio, turinčio 100 tūkst. gyventojų, grąžinimą Rusijai.

Per pastaruosius kelis šimtmečius buvo kelios rusų atėjimo į Latviją bangos, daugiausia susijusios su religiniu persekiojimu Rusijoje ir bolševikų revoliucija. Tačiau pati paskutinė atsirito tam, kad amžiams įtvirtintų Rusiją šioje žemėje. Tai buvo žmonės, kurie po Antrojo pasaulinio karo plūdo į Latviją iš Sovietų Sąjungos, daugelis užėmė ištremtųjų ir represuotųjų namus, ėjo įvairias pareigas sovietinėje Latvijoje, atsikėlė daug kariškių su šeimomis. Būtent šia paskutine grupe Rusija labiausiai ir gali remtis. Šiems žmonėms sunkiausia paaiškinti, kad Latvija yra kita šalis, einanti savo keliu.

Vis dėlto ne visi Latvijos etniniai rusai taip jau veržiasi į Rusiją. Kai kurie jau pajuto buvimo ES piliečiais gėrį. Jie priprato prie europietiško gyvenimo ir laisvės, gali važinėti po visą Europą ir nebenori būti pavaldūs Maskvai.

Bręsta nauji referendumai

Jau randasi naujų bandymų surengti dar vieną referendumą dėl rusų kalbos statuso. Iniciatyvos ėmėsi metų pradžioje sukurta rusakalbių teisių gynimo organizacija "Russkaja zaria" ("Rusiška aušra"). Jos teigimu, Latvijos valdžia visiškai ignoruoja rusų bendruomenės interesus bei nuomonę. To įrodymas - vyriausybės planai nuo 2018 metų visose šalies vidurinėse mokyklose dėstyti tik latvių kalba ir Aukščiausiojo Teismo draudimas automatiškai suteikti pilietybę. Šiuos įstatymus iniciatoriai nori pakeisti. Jų tikslas - sugrąžinti valstybinį švietimą rusų kalba, supaprastinti nepiliečių natūralizacijos procedūras ir pripažinti teisę į savo vardą bei pavardę jų nesulatvinant. Jie taip pat siekia, kad stačiatikių religinės šventės oficialiai būtų ne darbo dienos.

"Russkaja zaria" yra pareiškusi, kad laiko dabartinę Latvijos vyriausybę silpna, todėl visai realu "priversti ją skaitytis su gausia rusakalbių bendruomene". Šios organizacijos pirmininkas yra Jevgenijus Osipovas, vienas iš draugijos "Rodnoj jazyk" ("Gimtoji kalba"), inicijavusios 2012 metų referendumą dėl rusų kalbos statuso, lyderių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"