TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sunkios švedų pagirios

2009 03 19 0:00
Švedijos finansų ministras A.Borgas gelbės Baltijos valstybes, nes tai atitinka jo šalies interesus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Buvo metas, kai Švedijos bankai varžėsi tarpusavyje dėl privilegijos dalyvauti trijų Baltijos valstybių "ekonominiame stebukle". Dabar Stokholmas kenčia nuo prisiimtų įsipareigojimų, tačiau tvirtina Lietuvos, Latvijos ir Estijos bėdoje nepaliksiąs.

Staigus ūkio nuosmukis Baltijos šalyse kelia rimtą grėsmę Švedijos ekonomikai. Lengva ranka bankų dalytos paskolos virto sunkiai pakeliama našta.

Kaip rašo dienraštis "International Herald Tribune", Švedijos gyventojams šiuo metu dar netrūksta optimizmo. 10-ojo dešimtmečio pradžioje jie jau buvo susidūrę su panašiais nemalonumais kaip dabar. Tiesa, tada vyriausybei teko skubiai gelbėti vietinius bankus, o ne jų padalinius svečiose šalyse. Švedų politikų demonstruojamas ryžtas turėtų gana optimistiškai nuteikti lietuvius, latvius ir estus.

"Jaučiame, jog esame politiškai įsipareigoję padaryti viską, kad jiems padėtume, - teigė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. - Tai yra naujos demokratijos, tai - dalis šio ekonominio regiono."

Svetimų skolų kupra

Tačiau niekas negali būti tikras dėl to, kada tiksliai baigsis pasaulinė krizė, kokie bus jos galutiniai padariniai. "Man atrodo, dar nesusidūrėme su tikru išbandymu - jis prasidės, kai Švedijos mokesčių mokėtojų pinigus teks skirti Baltijos valstybėms gelbėti", - kalbėjo Torbjoernas Beckeris, Stokholme įsikūrusio Pereinamųjų ekonomikų instituto direktorius. Jis mano, kad netolimoje ateityje Švedijoje šiuo klausimu gali kilti karštos diskusijos, panašios į tas, kurias išgyveno JAV, kai 1995 metais buvo nuspręsta 20 mlrd. JAV dolerių paskola paremti susvyravusią Meksikos nacionalinę valiutą.

Švedija, gelbėdama Lietuvą, Latviją ir Estiją, visų pirma gelbėtų savo bankus. Bendra jų Baltijos šalyse išdalytų kreditų suma siekia apie 20 proc. Švedijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugybė skolininkų jau paskelbė, kad yra nemokūs, arba padarys tai ateityje. Ekspertų vertinimu, visos šios "blogosios" paskolos Švedijai artimiausiais metais gali kainuoti nuo 2 iki 6 proc. BVP - tai priklausys nuo to, kokį dydį pasieks Baltijos valstybėse siaučianti recesija.

Švedų nesibaimino

"International Herald Tribune" atkreipė dėmesį į tai, kad Švedijos bankų skverbimasis į Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkas niekada nekėlė tokio ažiotažo, kuris čia prasiveržia vien paminėjus Rusijos verslo interesus. Dienraštis pripažino, jog tam esama svarių istorinių priežasčių, ir pabrėžė, kad Švedija svariai prisidėjo prie sėkmingos Baltijos valstybių integracijos į Europos Sąjungos (ES) institucijas.

"Panorėję galite rasti skirtumų. Švedai yra švedai, o estai yra estai, - duodamas interviu sakė Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas. - Tačiau mes neturime pagrindo nerimauti dėl galimo nepriklausomybės ar ekonominės galios praradimo."

Tiesa, šilti valstybių santykiai nepaslepia fakto, jog būtent švedų bankų veiksmai prisidėjo prie to, kad pasaulinė krizė Baltijos šalyse pasireiškė tokiu staigiu nuosmukiu. Didelės užsienio kapitalo injekcijos suformavo nesveikus vartojimo įpročius ir paskatino išpūsti nekilnojamojo turto kainų burbulą. Šiam pradėjus bliūkšti, švedų bankai ėmė jausti visas šios nelaimės pasekmes.

Paskolų srauto dar nematyti

Pirmasis Švedijos vyriausybės gynybinis veiksmas buvo netiesiogiai ištiesti pagalbos ranką Baltijos valstybėms ir taip paremti savo bankus. Jų gelbėjimo paketo vertė siekė 173 mlrd. JAV dolerių (460,2 mlrd. litų). Pagal planą dalis tų pinigų turėjo nukeliauti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

"Mes paraginome savo bankus elgtis atsakingai ir vertinti Baltijos šalis kaip savo namų rinką, - aiškino ministras A.Borgas. - Nenustatėme jokių kliūčių, jokių suvaržymų, jokių reikalavimų, kurie galėtų sutrukdyti jiems panaudoti mūsų skiriamą kapitalą filialams Baltijos kraštuose stabilizuoti."

Pasakyti šiuo atveju, regis, sunkiau negu padaryti. "Akcininkai tikriausiai būtų nepatenkinti, jei naudotume jų pinigus valstybėms gelbėti", - pareiškė "Swedbank" pareigūnas Mikaelis Inglanderis. Jis pabrėžė, kad recesijos laikotarpiu skolinimas visada sumažėja.

"Bandome elgtis atsakingai, tačiau joks rinkos veikėjas negali priversti jos veikti pagal savo įgeidžius", - pridūrė M.Inglanderis, kurio atstovaujamas bankas jau pasinaudojo šalies vyriausybės suteikta finansine pagalba. Baltijos valstybių gyventojai dar nejaučia gavę iš to tiesioginės naudos.

Pagirios neišvengiamos

Kita Švedijos vyriausybės priemonė kovoti su krize Baltijos šalyse - tiesioginė parama. Iš 7,5 mlrd. dolerių pagalbos paketo, skirto ties bankroto riba atsidūrusiai Latvijai, 1,28 mlrd. dolerių buvo Švedijos parama. Prieš daugiau kaip dvi savaites Stokholmas ištiesė pagalbos ranką ir Talinui - sutiko įsigyti 1,1 mlrd. Estijos kronų mainais į savo nacionalinę valiutą. Ekspertai tokį žingsnį linkę vertinti kaip išskirtinį didelio pasitikėjimo ženklą.

Tačiau, kad ir kokios nuoširdžios būtų Švedijos pastangos išgelbėti Baltijos valstybių ir savo ekonomiką, jau dabar aišku, jog nuostolių išvengti neįmanoma. "Tai primena situaciją, kai išgeriamas butelis degtinės, o tada svarstoma, kaip būtų galima nepatirti pagirių, - taiklų palyginimą pasitelkė "Danske Bank" analitikas Larsas Christensenas. - Tai neįmanoma."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"