TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sunkūs pasirinkimai - protingi sprendimai

2007 10 27 0:00
Danijos užsienio reikalų ministras P.S.Molleris (kairėje), Estijos užsienio reikalų ministras U.Paetas.
AFP/Scanpix nuotraukos

Energetikos saugumo stiprinimas ir su klimato kaita susijusių problemų sprendimas - tai du svarbūs pasaulio rūpesčiai ir uždaviniai. Abu jie iš esmės susiję su energijos gamyba ir vartojimu. Kokią įtaką energetikos saugumas bei klimato kaita daro užsienio ir saugumo politikai, "Lietuvos žinioms" rašo Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas ir Danijos užsienio reikalų ministras Peras Stigas Molleris.

Stabilus ir prieinamas energijos tiekimas yra tolesnio ekonominio augimo ir plėtros prielaida. Vis dėlto didėjantis energijos vartojimas ir tebesitęsiantis iškastinio kuro deginimas kelia ilgalaikę grėsmę mūsų klestėjimui ir gerovei, nes veikia klimato kaitą ir su tuo susijusius reiškinius, tokius kaip sausra, potvyniai ir vandenyno rūgštingumo didėjimas. Pažeidžiamose pasaulio vietose šie klimato keliami pavojai ypač apsunkina tokių problemų kaip skurdas ir konfliktai sprendimą, o palyginti ramioje Europoje jau jaučiame preliminarią klimato kaitos įtaką užsienio politikai. Arktyje tirpstantis jūrų ledas ir amžinasis įšalas gali atverti naujus vandens kelius ir suteikti prieigą prie iki šiol nepasiekiamų išteklių. Jei nerasime patvarių, per derybas priimtų sprendimų, paremtų tarptautine teise, gali kilti konfliktų dėl jūros zonų ir išteklių.

Uždavinys spręsti su klimato kaita ir energetikos saugumu susijusias problemas tampa dar labiau neatidėliotinas dėl sparčiai didėjančios energijos paklausos visame pasaulyje, ypač Kinijoje, Indijoje ir besivystančiose šalyse. Suprantama, joms reikia energijos, kad jų ekonomika augtų.

Siekiant užtikrinti patikimos ir nebrangios energijos gamybą bei sušvelninti klimato kaitos poveikį, teks priimti sunkius sprendimus. ES valstybių vadovai bei vyriausybės aiškiai parodė pasiryžimą imtis iniciatyvos - šiemet susitarti dėl ambicingo priemonių paketo klimato kaitos ir energetikos srityje. Tačiau norint pasiekti numatytus tikslus reikės didelių bendrų pastangų, nes daugelis Europos šalių vis dar priklauso nuo anglies, naftos ir kito iškastinio kuro kaip svarbiausio energijos šaltinio.

Mūsų atsaku į šias problemas ir iššūkius turėtų tapti daugiakryptė strategija, kurioje svarbiausia efektyviau naudoti energiją, diversifikuoti energijos tiekimą, plačiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir bendrai kovoti su klimato kaita.

Šiuo metu ES tenka apie 14 proc. viso pasaulio anglies dvideginio emisijos, todėl ES turi padėti kitiems suvokti, kad efektyviau naudojant energiją galima smarkiai sumažinti šių dujų išmetimą bei sutaupyti daug energijos. Tai ypač aktualu toms šalims, kurios dar visai neseniai naudojo gana pigią energiją. Energetikos efektyvumo padidinimas leistų sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, duotų ekonominės naudos ir sumažintų klimato kaitą. Europos Sąjungai čia tenka svarbus vaidmuo, nes ji gali remti "žaliąsias" technologijas bei priemones, skatinančias vartotojus labiau tausoti energiją, transportą ir pastatus.

Sumažinti anglies dvideginio išmetimą į aplinką leidžia ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Laipsniškas jų dalies didinimas pareikalaus milžiniškų investicijų ir tinkamo skatinimo. Ypač svarbu, kad čia dalyvautų privatus verslas. Reikalingas rimtas politinis įsipareigojimas, kad investuotojai bei verslo bendruomenė būtų suinteresuota investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius. ES valstybių vadovai bei vyriausybės davė aiškų ženklą 2007-ųjų kovą susitardami, kad iki 2020 metų penktadalis visos ES suvartojamos energijos turi būti gaunamas iš atsinaujinančių šaltinių. Pasiekti šį ambicingą tikslą - didžiulis iššūkis. Kad jis būtų įgyvendintas, Europos Komisija privalo veikti ryžtingai. Norisi tikėti, kad atitinkamas susitarimas bus pasiektas 2008-ųjų pavasarį.

Be to, reikia ryžtingai skatinti vidaus rinkos potencialą ir tas pačias taisykles taikyti visiems rinkos dalyviams. Importuojant energijos šaltinius ir elektrą iš trečiųjų šalių reikėtų atsižvelgti į abipusiškumo principus, aplinkos ir branduolinio saugumo reikalavimus, kad maksimaliai būtų padidintas bendras energetikos saugumas. Bendros Šiaurės ir Baltijos šalių energetikos rinkos sukūrimas bei visiška regiono integracija į likusią ES dalį pareikalaus glaudesnių tarpusavio ryšių, prie kurių užmezgimo turėtų labiau prisidėti ES.

Kai kas nuogąstauja, kad klimatą tausojanti politika turės neigiamą įtaką šalių pramoniniam konkurencingumui ir varžys ekonomikos augimą. Mūsų patirtis rodo ką kita. Pastaraisiais metais tiek Estijoje, tiek Danijoje ekonomika augo nedidėjant energijos vartojimui, o nuolatinės investicijos į energijos efektyvumą turės didžiulį poveikį mūsų energetikos ateičiai.

Europos Sąjunga turėdama bendrą politiką gali daug nuveikti, nes nėra perspektyvios alternatyvos naujai ambicingai tarptautinei sutarčiai dėl klimato kaitos, kurią remtų ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys. Todėl reikia didelių diplomatinių pastangų, kad nutiestume tiltus tarp skirtingą nuomonę turinčių valstybių ir rastume bendrą sutarimą. Tai leistų pasiekti, kad vidutinė pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus.

Naujoji sutartis turėtų remtis Kioto protokolu, tik jį reikėtų dar labiau išplėsti, taip pat sukurti tinkamą ir lanksčią struktūrą kuo platesniam bendradarbiavimui. Dabartinio Kioto protokolo galiojimo laikas baigiasi 2012 metais ir nesant ambicingo visuotinio susitarimo vyriausybės nebus spaudžiamos vykdyti klimatą tausojančios politikos, susilpnės ir stimulas investuoti į švaresnę energiją.

Tačiau priežasčių optimizmui yra. Visos atsakomybę dėl pasaulinio atšilimo jaučiančios vyriausybės mano, kad veikti reikia jau dabar. Ir atrodo, jog visuotinai sutariama, kad jau šiemet būtina pradėti oficialias derybas dėl naujos tarptautinės klimato sutarties. Jos turėtų būti užbaigtos iki 2009 metų gruodžio, kai vyks XV Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija Kopenhagoje. Norint suspėti reikia sunkiai ir pasiaukojamai dirbti. Danija ir Estija dirbs drauge.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"