TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šuolis iš užkulisių į prezidentus

2015 05 26 6:00
Vakar išėjęs pasivaikščioti po centrinę Varšuvą Andrzejus Duda bendravo su rinkėjais. Reuters/Scanpix nuotraukos

Andrzejaus Dudos pergalė Lenkijos prezidento rinkimuose yra ne tik netikėta, bet ir nepaprasta, nes šis politikas buvo beveik nežinomas, tačiau įveikė favoritu laikytą ir itin populiarų prezidentą Bronislawą Komorowskį.

42 metų opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kandidatas A. Duda laimėjo 53 proc. balsų, o 62 metų B. Komorowskis liko antrojoje vietoje su 47 proc. rinkėjų parama. Jis nedelsdamas pripažino savo pralaimėjimą ir pasveikino varžovą bei palinkėjo jam sėkmingo prezidentavimo.

Lenkijos prezidento galios ribotos, bet jis vadovauja ginkluotosioms pajėgoms ir gali vetuoti įstatymus.

Per pirmąjį rinkimų ratą A. Duda aplenkė B. Komorowskį vos 1 proc. balsų, o antrajame rate daug balsų jam pridėjo roko žvaigždės Pawelo Kukizo, per pirmąjį ratą likusio trečiojoje vietoje, rinkėjai. PiS tai buvo pirma reikšminga pergalė rinkimuose per beveik dešimtmetį.

Nutolo nuo rinkėjų

Per penkerius prezidentavimo metus B. Komorowskis buvo palyginti populiarus ir ilgą laiką buvo manoma, kad jis lengvai laimės rinkimus jau per pirmąjį ratą. Nors yra santūrokas, B. Komorowskis pelnė sutaikančio, kompromisų ieškančio lyderio reputaciją, bet neseniai ėmė atrodyti atitrūkęs nuo rinkėjų. Jis save pateikė kaip visų lenkų prezidentą, bet iš tiesų buvo susijęs su valdančiąja Piliečių platforma, tad toks rinkimų rezultatas yra skaudus smūgis šiai partijai, valdančiai Lenkiją pastaruosius aštuonerius metus. Per tą laiką Lenkijos ekonomika augo, nors Europą ir buvo apėmusi finansų krizė. Tačiau rinkėjus labiau paveikė virtinė skandalų ir nepopuliarių sprendimų, tokių kaip pensinio amžiaus padidinimas. Kai kurie kalbinti rinkėjai sakė, kad vidutinis pilietis vargiai junta tą ekonomikos augimą. Piliečių platformai pakenkė ir tai, kad ji neteko charizmatiško savo lyderio bei premjero Donaldo Tusko, kai šis pernai tapo Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Tad A. Dudos pergalė yra stiprus signalas premjerei Ewai Kopacz, B. Komorowskio sąjungininkei, prieš rudenį numatytus parlamento rinkimus.

Dvasinis įpėdinis

Nors Lenkija gyvenimo lygiu po truputį vejasi Vakarų Europą, jaunimo nedarbas išlieka didžiulis ir daugelis lenkų uždirba nepalyginti daugiau Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijoje. Lenkijos ekonomika augo visus pastaruosius 25 metus, bet labai daug šalies gyventojų to beveik nepajuto - juos ir patraukė savo pusėn A. Duda. Nors jis pažėrė daug pažadų, kad juos įgyvendintų, jo partija turi rudenį laimėti parlamento rinkimus. Jei taip nutiks, Lenkija, manoma, taps uždaresne šalimi, jos santykiai su partnerėmis Europos Sąjungoje gali tapti sudėtingesni. Mat A. Duda yra nusistatęs prieš euro įvedimą Lenkijoje ir glaudžiai susijęs su įtakingaisiais dvyniais Kaczynskiais. Jis yra uolus katalikas, artimas velioniui Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui, 2010 metais žuvusiam per lėktuvo katastrofą Rusijoje, vadina save jo „dvasiniu įpėdiniu“. Bet visuomenei A. Duda tapo geriau žinomas tik tada, kai Lecho brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis, buvęs vyriausybės vadovas ir dabartinis PiS lyderis, paskelbė jį kandidatu į prezidentus.

PiS yra didžiausia opozicinė partija ir valdančiosios centristinės pakraipos Piliečių platformos politinė varžovė. Piliečių platforma į valdžią atėjo 2007-aisiais, pakeitusi dvejus metus šaliai vadovavusią PiS vyriausybę.

Pietiniame Krokuvos mieste 1972 metais gimęs A. Duda dainavo berniukų chore ir buvo harceras, kaip Lenkijoje vadinami skautai. Vėliau jis Jogailos universitete, kuris yra seniausia mokslo institucija Lenkijoje, baigė teisės studijas ir įgijo daktaro laipsnį.

Kai PiS 2005 metais atėjo į valdžią, A. Duda buvo paskirtas teisingumo viceministru. Jis taip pat dirbo PiS frakcijos Seime patarėju ir padėjo parengti vieną svarbiausių šios partijos teisės aktų - liustracijos įstatymą, pagal kurį valstybės tarnyboje dirbantys asmenys turėjo būti patikrinti dėl galimų ryšių su buvusiomis komunistinėmis saugumo struktūromis.

Iš teisingumo viceministro pareigų A. Duda pasitraukė 2008-aisiais, kad taptų L. Kaczynskio patarėju. 2011 metais jis buvo išrinktas į Seimą, o pernai - į Europos Parlamentą.

Nors A.Duda niekuomet neneigė savo ryšių su PiS ir šios politinės jėgos lyderiais, per rinkimų kampaniją jis stengėsi pabrėžti, jog yra nepriklausomas, ir žadėjo pergalės atveju pasitraukti iš partijos, kad „tarnautų visai visuomenei“.

Žarstė pažadus

Savo ugningose rinkimų kampanijos kalbose A. Duda žadėjo lenkams įvairias socialines išmokas, papildomas mokesčių lengvatas daugiavaikėms šeimoms, taip pat tikino, jog sumažins pensinį amžių, kurį vyriausybė padidino iki 67 metų.

Nemažai apžvalgininkų sutinka, kad Lenkijos ekonomikai šių A. Dudos pažadų įgyvendinimas būtų pernelyg sunki našta, o kai kurie šaipėsi, kad to nepavežtų net Vokietijos ekonomika. „Jo pažadai smarkiai prasilenkia su prezidento galiomis, o jo dosnūs ekonominiai siūlymai galėtų sužlugdyti netgi gerokai didesnį Vokietijos biudžetą“, - sakė politologas Radoslawas Markowskis iš Politikos mokslų akademijos.

Užsienio politikos srityje, tvyrant nerimui dėl Rusijos veiksmų šalia esančioje Ukrainoje, A. Duda žada stiprinti Lenkijos ryšius su NATO ir nori, kad šalyje būtų dislokuoti nuolatiniai Aljanso karių batalionai. „Lenkijai geriausias veiksmų planas būtų amerikiečių karių dislokavimas jos teritorijoje. Tai vienintelis būdas garantuoti šalies saugumą“, - aiškino jis.

A.Duda sako, kad nepritaria šalies narystei euro zonoje, kol „lenkų gyvenimo lygis yra žemesnis negu vokiečių ar olandų“.

Jis siūlo, kad Lenkija turėtų atsisakyti užsienio investuotojų bankininkystės sektoriuje. Apie trečdalis Lenkijos pelningų ir pakankamai kapitalo turinčių bankų priklauso užsieniečiams. A. Duda pritarė Šveicarijos frankais nominuotų būsto paskolų konvertavimui į zlotus taikant rekordiškai žemą valiutų kursą, o tai bankams reikštų milijardus zlotų nuostolių. Jis taip pat reikalauja naujo mokesčio bankų turtui, kurį Vengrijoje jau įgyvendino premjeras Viktoras Orbanas.

A. Duda prisidėjo prie kreipimosi į teismą dėl įstatymo projekto, numatančio įvesti griežtesnę Lenkijos kredito unijų tinklo valstybinę priežiūrą, ir sulaukė oponentų kritikos, kad dėl šio žingsnio buvo atidėtas svarbaus įstatymo priėmimas ir iškilo grėsmė finansų sistemos stabilumui.

Jis, kaip ir Lenkijoje įtakinga Katalikų bažnyčia, pasisako prieš dirbtinį apvaisinimą ir griežtai kritikavo 2011 metų Stambulo konvenciją - pirmą privalomą teisinį instrumentą pasaulyje, skirtą kovai su smurtu prieš moteris. Lenkija šį dokumentą ratifikavo praėjusį mėnesį.

A. Duda taip pat pasisako už tai, kad būtų priimta Konstitucijos pataisa, kuri garantuotų, kad dėl piliečių iniciatyvų, surinkusių mažiausiai milijoną parašų, automatiškai būtų rengiami referendumai. Šiuo metu Seimas gali vetuoti piliečių iniciatyvas ir tai daro.

A. Duda yra aistringas slidinėjimo entuziastas, jo žmona Agata yra mokytoja, pora augina dukterį Kingą. Jo uošvis yra rašytojas, poetas ir literatūros kritikas Julianas Kornhauseris.

A. Duda bus šeštasis Lenkijos prezidentas nuo 1989 metų, kai šalis atsikratė komunizmo.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"