TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Suomiai balsuoja prezidento rinkimuose (papildyta)

2012 01 22 10:16

Suomiai sekmadienį balsuoja prezidento rinkimų pirmajame rate, kurį po kampanijos debatų apie Suomijos vaidmenį Europoje turėtų laimėti proeuropietiškų pažiūrų politikas Sauli Niinistoe.

63 metų S.Niinistoe, gerbiamas premjero Jyrki Kataineno konservatorių Nacionalinės koalicijos partijos narys ir vienas labiausiai patyrusių šalies politikų, pagal populiarumą nuolat didele persvara pirmavo. Paskutinė prieš rinkimus atlikta apklausa penktadienį parodė, kad jis turėtų gauti 32 proc. balsų.

Nors S.Niinistoe gerokai lenkia savo varžovus, jo populiarumas nuo gruodžio, kai buvo 51 proc., sumažėjo. Savo ruožtu padidėjo tikimybė, kad teks rengti antrą rinkimų ratą.

Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu palankiai nusiteikęs Žaliųjų lygos 53 metų kandidatas Pekka Haavisto pastarosiomis savaitėmis iš kone absoliučios nežinios iškilo į antrąją vietą - jį per paskutinę apklausą prieš rinkimus parėmė maždaug 13 proc. respondentų. 65 metų euroskeptikas Paavo Vaeyrynenas iš tradiciškai agrarinės Centro partijos yra trečioje vietoje - jį turėtų paremti maždaug 11 proc. rinkėjų.

Tuo tarpu parama 49 metų Timo Soini iš nacionalistinės, populistinės ir itin euroskeptiškos Tikrųjų suomių partijos sumažėjo nuo dviženklio skaičiaus iki 6 procentų.

Rinkimų apylinkės darbą baigs 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o oficialūs rezultatai turi būti paskelbti 20 valandą.

Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, vasario 5 dieną bus surengtas antras rinkimų ratas.

Iš anksto buvo atiduota 33,3 proc. - 1,38 mln. - balsų, be to, iš anksto balsavo rekordiškai daug užsienyje gyvenančių suomių, tad stebėtojai prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas bus didelis.

Rinkimų kampanijos metu dominavo euro zonos skolų krizės ir Suomijos vaidmens 27 narių Europos Sąjungoje (ES) temos.

Daugelis suomių reiškė nusivylimą tuo, kad Europa spaudžia gelbėti Graikiją, kuri, jų įsivaizdavimu, blogai tvarkė savo ekonomiką. Nepasitenkinimą didina ir ta aplinkybė, kad patys suomiai 10-ajame dešimtmetyje turėjo įvesti griežtą taupymą, kad susitvarkytų savame kieme.

Suomija, kurioje gyvena 5,3 mln. gyventojų, yra elitiniame euro zonos klube su "trijų A" reitingų koeficientu.

Ir P.Vaeyrynenas ir T.Soini pritaria suomiškos markės sugrąžinimui, o provincijų dienraščiai šeštadienį rašė, kad T.Soini paragino išsiaiškinti, kiek kainuotų ankstesnės valiutos sugrąžinimas.

S.Niinistoe, kuris 1996-2003 metais būdamas finansų ministru suvaidino svarbų vaidmenį Suomijai prisijungiant prie euro zonos, atlaikė įnirtingus debatus dėl Suomijos vaidmens euro klube.

"Suomijos pozicijos pasaulyje buvo grindžiamos naryste Europos Sąjungoje ir euro zonoje", - akcentavo jis.

Prezidentas ir vyriausybė drauge vykdo Suomijos užsienio politiką. Tačiau spalio mėnesį parlamentas balsavo už tai, kad ES politika būtų perduota vyriausybei, tad dabar premjeras yra pagrindinis šalies atstovas ES reikalams.

Nepaisant šių pasikeitimų, euro klausimas dominavo rinkimų kampanijos metu, nes tebėra "gana artimas rinkėjams", sakė Helsinkio universiteto politologijos profesorius Tuomo Martikainenas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"