TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Suomiai ginkluojasi

2012 10 01 5:47
Suomija perka itin modernią raketą "AGM 158 JASSM". /Užsienio spaudos nuotrauka 

Suomiai rimtai vertina saugumą, o tai reiškia, kad daug apie jį nekalba, ypač su svetimšaliais. Mažai užsieniečių žino, kad Šiaurės Europos kraštas turi didžiausias artilerijos pajėgas Europoje ir vieną pažangiausių oro erdvės sekimo sistemą.

Suomijos žvalgai - aukščiausios klasės, o kibernetinė gynyba pranoksta daugumą Europos šalių. Bet suomiai nemėgsta apie tai šnekėti ir tvirtina, kad su visais kaimynais palaiko gerus santykius. Ir tikrai paprasta patikėti, kad Suomijos karininkai nesuka galvos dėl galimos atakos iš Estijos, Švedijos ar Norvegijos. Tik Vladimiras Putinas yra pagrasinęs, kad "atsakas bus griežtas", jei Suomija pradės glaudžiau bendradarbiauti su NATO ar įsigis naujų ginklų.

Tačiau būtent tai ir vyksta. Už 178,5 mln. eurų Suomija perka amerikietišką didesnio veikimo nuotolio sparnuotąją raketą "AGM 158 JASSM". Tai pats moderniausias žemės-oro ginklas ir iki šiol Jungtinės Valstijos jo nesiūlė nė vienai NATO narei. Šios raketos gali smogti toli priešo teritorijoje, jos sugeba skristi aplinkui ir išvengti oro gynybos sistemų. Taigi vietoj daugybės pėstininkų ir senamadiškos artilerijos Suomija nuo šiol galės pasinaudoti XXI amžiaus ginklu.

Tačiau sandėris liečia ne tik gynybą. Suomijos saugumo specialistai pastebi, kad tai pati reikšmingiausia Suomijos ir JAV bendradarbiavimo akimirka per 20 metų. Be to, tai liečia ir Jungtinių Valstijų pastangas užkamšyti saugumo spragas Šiaurės ir Rytų Europoje. Nors NATO mėgina kurpti planus, kaip reiktų ginti Baltijos šalis nuo netikėto priešo antpuolio, jie tampa beprasmiai, jei nedalyvauja Švedija ir Suomija, kurios NATO nepriklauso. Štai kodėl Jungtinės Valstijos taip palaiko Šiaurės Europos valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje, ypač tarp Suomijos, Švedijos ir Norvegijos. Pamažu jis įsivažiuoja: 2010 metais trijų valstybių oro pajėgos kartu vykdė 48 pratybas; šiais metais - jau 120. Vien Laplandijoje per mėnesį įvyksta du ar trys bendri mokymai.

"The European Voice", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"