TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Suomija ir Estija: lygiavertė partnerystė

2016 02 24 6:00
Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipilä su kolega iš Estijos Taavi Rõivu.  staticflickr.com nuotrauka

Ilgą laiką Estija lygiavosi į šiaurinę kaimynę, bet dabar valstybių santykiai susilygino. Suomiai jau irgi turi ko pasimokyti iš estų. Apie tai straipsnyje, kurį publikavo portalas geopolitika.lt, rašo apžvalgininkas Gytis Janišius.

50 metų Estiją ir Suomiją vieną nuo kitos skyrė sovietinė geležinė uždanga, dabar jos vėl kartu. Šalių bendradarbiavimas apima vis daugiau sričių. Ši sinergija Estiją skatina augti ekonomiškai, o Suomijai teikia žmogiškųjų išteklių.

Bendra istorija

Estų ir suomių kultūra, tradicijos, papročiai labai panašūs, abi tautos priklauso finougrų kalbų grupei, net dalijasi ta pačia himno melodija. Estijoje populiaru mokytis suomių, o Suomijoje – estų kalbos. Buvusi Suomijos prezidentė Tarja Halonen ir kiti suomių politikos lyderiai didžiuojasi mokantys estiškai.

Tautų draugystė yra labai sena ir trunka nuo to laiko, kai jos apsigyveno Baltijos jūros pakrantėse. Seniausi radiniai Suomijoje iš bronzos ir geležies amžiaus jau rodo, kad buvo ypač glaudžių ryšių su Estija.

Mums įprasta manyti, kad Suomija yra turtingesnė šiaurinė Estijos kaimynė, tačiau taip buvo ne visada. Jau nuo XII amžiaus istoriją skaičiuojantis Talino miestas viduramžiais buvo viso regiono centras, iš kurio buvo valdomos ne tik estų žemės, bet ir didesnė dalis Suomijos. 1918 metais paskelbusios nepriklausomybę abi šalys rėmė viena kitą. Per 2 tūkst. suomių savanorių kovojo Estijoje prieš Raudonąją armiją. Lygiai taip pat 3,5 tūkst. estų savanorių kovojo Suomijos pusėje Žiemos karo metu.

Jūra ne skiria, o jungia

Abi valstybės jaučiasi kaimynėmis, nors neturi bendros sienos, jas skiria 79 km pločio Suomijos įlanka. Politikai siekia, kad šis atstumas kuo labiau sutrumpėtų. Naujausias planas – povandeninis tunelis. Jis kainuotų apie 9–13 mlrd. eurų. 40–50 proc. išlaidų padengtų Europos Sąjunga ir abi valstybės – Estija bei Suomija, o paskolos būtų grąžinamos per 35–40 metų. Projektas galėtų būti įgyvendintas ne anksčiau kaip 2030 metais.

Tačiau ir dabar keleivių plukdymo tarp abiejų krantų skaičiai įspūdingi. Kasmet augantis žmonių srautas jau peržengė 7 mln., o tai arti pusės visų keliaujančiųjų šiaurės Baltijoje. Galima tik pažymėti, kad abiejų šalių gyventojų skaičius nesiekia net 7 milijonų.

Savaitgaliais 2500 vietų keltais pasinaudoja apie 20 tūkst. keleivių. Dauguma – suomiai, kuriuos į Taliną vilioja pigesnė degtinė, cigaretės, kitos prekės ir paslaugos. Suomių pajamos 2–3 kartus didesnės nei estų, o kainos Estijoje perpus mažesnės nei namie.

Abipusė ekonominė nauda

Estija ir Suomija ne tik keičiasi turistais, bet ir tapo glaudžiomis ekonominėmis partnerėmis. Vien 2010–2014 metais suomių verslininkai į Estiją investavo daugiau kaip 500 mln. eurų ir peržengė bendrą 1,5 mlrd. eurų investicijų ribą. Kai finansiniai srautai tokie dideli, nėra ko stebėtis, kad Estija lenkia Lietuvą, Latviją, taip pat Lenkiją tiek pagal projektų skaičių, tiek pagal investuotą sumą ir sukurtas darbo vietas (skaičiuojant visus rodiklius milijonui gyventojų).

Suomijos investicijos į Estiją pradėjo plaukti dar iki Sovietų Sąjungos žlugimo. XX amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo leista kurti bendras Suomijos ir Estijos įmones, kurių estiška dalis priklausė valstybei. Paskelbus Estijos nepriklausomybę ir infliacijai siekiant 1000 proc. per metus, kaimynų pinigas – markė – tapo faktine atsiskaitymo valiuta. Tai labai sudomino suomių verslininkus, o pritraukus vienus investuotojus paskui ateidavo ir kiti.

Ne tik Estija turi naudos iš tokių ekonominių ryšių, laimi ir šiaurinė kaimynė. Suomijoje augant gerovei smarkiai pabrango darbo jėga ir paslaugos. Šalis tapo ne tokia konkurencinga, palyginti su Švedija ir Vokietija, todėl verslui naudinga dalį gamybos ir paslaugų iškelti į pigesnę partnerę.

Estija jau pradeda lenkti kaimynę

Ilgą laiką Estija kentėjo dėl gyventojų emigracijos į Suomiją, kurioje atlyginimai didesni ir gyvenimo lygis aukštesnis, tačiau pastaruoju metu situacija pasikeitė.

Suomija susiduria su tokiais ekonomikos sunkumais, kokių nėra mačiusi jau 15 metų, – dideliu nedarbu ir valstybės skola, siekiančia šimtus milijardų. Šaliai reikia rimtų, bet nepopuliarių reformų: lankstesnių darbo santykių, mažesnių valstybės išlaidų, vėlesnio pensinio amžiaus ir didesnio konkurencinio pranašumo, lygiuojantis į kitas Baltijos šalis.

Estijoje, priešingai, valstybė vykdo atsakingą politiką: biudžetas subalansuotas, skola viena mažiausių Europos Sąjungoje, nedarbas stabiliai mažėja, o gyvenimo lygis sparčiai kyla.

Estijos ministras pirmininkas Taavi Rõivas lankydamasis Lietuvoje pareiškė, kad svarbiausias šalies tikslas yra pasivyti Šiaurės šalis. Tai nėra labai tolimas ar neįveikiamas uždavinys. Įsidrąsinęs premjeras pakvietė suomius persikelti gyventi ir dirbti į Estiją. Interviu laikraščiui „Helsingin Sanomat“ jis aiškino, kad algos kasmet auga po 5–6 proc., gyvenimo standartai panašūs, o kainos mažesnės. Su tuo sutinka ir suomiai, kurie jau gyvena Estijoje. Pasak tokių žmonių apklausos, net 96 proc. rekomenduotų Estiją ir kitiems.

Namai Estijoje, darbas – Suomijoje

Dalis gyventojų namais pasirenka vieną šalį, dažniausiai Estiją, o dirba kitoje. Tokių yra apie 12 tūkstančių. Vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau estų grįžta gyventi į gimtinę, daugėja ir suomių Estijoje, jų jau suskaičiuojama 6300. Tai vis dar toli iki estų bendruomenės Šiaurėje, kuri didesnė bent 10 kartų, bet situacija keičiasi.

Statistikos departamentas šiemet paskelbė, kad Estijos gyventojų skaičius stabilizavosi. Tai pirmiausia siejama su emigracijos suvaldymu. Pernai iš Estijos išvyko tik 100 žmonių daugiau, nei atvyko. Čia veikia ne tik Suomijos faktorius, bet ir neslūgstantys atvykėlių iš Ukrainos ir Rusijos srautai.

Geri santykiai ir ilgaamžė Suomijos bei Estijos draugystė labai naudinga abiem šalims. Jos viena kitą remia politiškai ir vis stiprina ekonominius ryšius. Daug metų atsiliekanti Estija lygiavosi į kaimynę ir buvo tarsi jaunesnioji sesė, kuri stropiai mokėsi, tačiau dabar jau Suomija turi didelių ūkio problemų ir žvalgosi į atsakingesnę pietinę kaimynę. Suomija įvertino Estijos pažangą ir suprato, kad turi ko iš jos pasimokyti. Šalių partnerystė tampa vis lygiavertiškesnė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"