TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Suomija jaučiasi pažeidžiama

2014 11 27 6:00
Lyderių manymu, provokacijos yra aiškus Maskvos signalas, kad Suomija nedrįstų žengti dar toliau. Reuters/Scanpix nuotraukos

Rusijos pašonėje esanti taikinga Suomija ilgą laiką stengėsi nesupykdyti branduolinį ginklą turinčios kaimynės. Tačiau dabar Rusija pati griebėsi provokacijų: kariniai lėktuvai vis dažniau neteisėtai įskrenda į Suomijos oro erdvę, o povandeniniai laivai ir sraigtasparniai vaiko Suomijos mokslinių tyrimų laivus tarptautiniuose vandenyse.

Analitikų teigimu, tokie incidentai yra agresyvios Rusijos elgsenos, pasireiškiančios visoje Europoje, dalis. Šių provokacijų užfiksuota net prie Portugalijos. Jos itin baugina NATO nepriklausančias šalis. Suomija - viena iš jų.

Šalies vadovai labai neramiai stebėjo Maskvos remiamų separatistų veiksmus Ukrainoje, kuri taip pat yra NATO nepriklausanti Rusijos kaimynė. Suomiai pradėjo svarstyti, ar šaltojo karo metais pasirinktas neutralios valstybės statusas šiandien gali apsaugoti nuo agresijos.

Jungtinių Valstijų dienraščiui „The Washington Post“ duotame interviu Suomijos prezidentas Saulis Niinisto pasakojo, kad jo šalį su Rusija sieja ilga istorija, ir prisiminė, jog valstybių santykiai ne visuomet buvo taikūs. Pasak prezidento, rusų veiksmus suomiai stebi atidžiai ir labai rimtai apgalvoja jų reikšmę.

Vertindamas oro erdvės pažeidimus S. Niinisto sakė, kad šiais veiksmais rusai gana aiškiai tikrino Suomijos reakciją. Tada amerikiečių gamybos „F-18 Hornet“ naikintuvai sulaikė rusų karo lėktuvus. Prezidentas palankiai įvertino savo šalies kariuomenės atsaką į rusų provokaciją. Bet ar šaliai pavyktų atsilaikyti realios agresijos akivaizdoje?

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto (dešinėje) sako, kad rusų veiksmus suomiai atidžiai stebi ir labai rimtai apgalvoja jų reikšmę.

Būtina permąstyti saugumą

Daugelis suomių mano, kad ilgai atgrasinti Rusijos nepavyks, todėl reikia imtis konkrečių veiksmų. Valstybė turėtų iš esmės permąstyti savo saugumo politikos principus, kurie nesikeitė dešimtmečius.

Pasak buvusios Suomijos ir Europos parlamentų narės Tarjos Cronberg, žmonės ilgą laiką manė, kad narystės Europos Sąjungoje (ES) visiškai pakanka saugumui užtikrinti. Tačiau dabartinė situacija verčia tuo abejoti.

Suomijos ministras pirmininkas Alexanderis Stubbas tikina, kad šalis turėtų įstoti į NATO. Nors šis klausimas Suomijoje vis dar vertinamas nevienareikšmiškai, vyriausybės vadovo pozicijai pritaria vis didesnė visuomenės dalis. Tačiau yra ir manančiųjų, kad narystė karinėje organizacijoje keltų grėsmę šalies taikai ir klestėjimui, nes suerzintų kaimynę Rusiją.

Buvusi Suomijos gynybos ministrė Elizabeth Rehn primena, kad nepriklausomybę nuo Rusijos šalis atgavo vos prieš 100 metų. Jos manymu, valstybės reikalai krypsta bauginančia linkme - Krymas juk kadaise taip pat buvo Rusijos dalis. Nors ministrė pritaria, jog Rusijos karinės agresijos baimė yra reali, ji abejoja, kad Maskva mėgintų susigrąžinti prieš šimtmetį valdytas teritorijas. E. Rehn pabrėžia, kad jos šalies santykiai su Rusija nėra normalūs. Ministrė teigia, kad suomiai rusams jaučia gana šiltus jausmus – jie dainuoja tokias pat melancholiškas dainas, bet Rusijos valdžios suomiai bijo.

Aiškus Maskvos signalas

blogs.voanews.com nuotrauka

Suomijos kaimynė Švedija praėjusį mėnesį aktyviai medžiojo savo vandenyse pastebėtą, kaip manoma, Rusijos povandeninį laivą. Švedijos gynybos vadai šį incidentą išnaudojo praėjusių metų klaidai užglaistyti. Tuomet rusų kariniai lėktuvai imitavo oro ataką prieš Švedijos sostinę Stokholmą, bet šalies kariuomenė nesugebėjo sureaguoti.

Skirtingai nei kitos Baltijos jūros regiono šalys, Švedija, kaip ir Suomija, nėra Aljanso narė. Vis dėlto narystė NATO neapsaugo Baltijos šalių nuo pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjusių Rusijos provokacijų.

Londone įsikūręs strateginių tyrimų centras Europos lyderystės tinklas (European Leadership Network) šį mėnesį paskelbė ataskaitą, kurioje aprašomos kelios dešimtys tokių incidentų. Tai nacionalinių oro erdvių pažeidimai, skubūs naikintuvų pakilimai, vos neįvykę lėktuvų susidūrimai ore, netikėti susitikimai jūroje, išpuolių simuliavimas ir kiti pavojingi reguliariai vykdomi veiksmai. Ataskaitos autoriai daro išvadą, kad Rusija nemėgina išprovokuoti konflikto, tačiau toks jos elgesys yra rizikingas, nes gali įžiebti nesutarimus.

Rusijos pareigūnai šių incidentų nesureikšmina. Pasak Rusijos ambasadoriaus JAV Sergejaus Kisliako, taip nutinka dėl pagausėjusių karinių mokomųjų skrydžių.

Tokius rusų paaiškinimus Suomija vertina itin skeptiškai. Rugpjūčio mėnesį šalies oro erdvė per vieną savaitę buvo pažeista net tris kartus. Tai įvyko praėjus vos kelioms dienoms, kai šalis per NATO viršūnių susitikimą Velse pareiškė ketinanti artimiau bendradarbiauti su Aljansu. Suomijos lyderių manymu, šios provokacijos yra akivaizdus Maskvos signalas, kad Suomija nedrįstų žengti dar toliau.

Narystė - tiesioginė grėsmė

Suomijoje gyvena 5 mln. žmonių. Nuo Rusijos, kurioje yra beveik 30 kartų daugiau gyventojų, valstybę skiria 1288 km ilgio siena. Suomijos narystę Aljanse Maskva neabejotinai palaikytų tiesiogine grėsme savo saugumui. Kremliaus patarėjas Sergejus Markovas šiais metais yra pareiškęs, kad jeigu Suomija ir Švedija taptų NATO narėmis, kiltų trečiasis pasaulinis karas.

Nors Suomija kartu su kitomis ES valstybėmis įvedė sankcijas Rusijai, tačiau taip pat sustiprino prekybos ryšius su ja.

Suomijos užsienio reikalų ministras Erkkis Tuomioja viename interviu yra sakęs, kad santykiai su Suomija Rusijai yra naudingi, todėl nėra reikalo pradėti karo. Užsienio politikos vadovas teigia, kad žvelgiant iš Rusijos pozicijos siena su Suomija jai kelia mažiausiai problemų ir yra pati stabiliausia. E. Tuomiojos manymu, rusai nori išlaikyti ją tokią, kol nėra pagrindo manyti, kad Suomijos teritorija galėtų būti panaudojama prieš Rusiją nukreiptiems veiksmams.

Suomija didina išlaidas gynybai, griežtina sienos kontrolę ir stiprina santykius su Švedija. S. Niinisto pažymėjo, kad Suomijos karines pajėgas kartu su šauktiniais sudaro 250 tūkst. karių. Jo nuomone, toks karių skaičius turėtų atgrasinti kaimynę nuo karo veiksmų. Šalies vadovas neatmeta pastiprinimo galimybės. „Nesu nusiteikęs prieš NATO. Vertinu tai kaip galimybę“, – sakė S. Niinisto, kuris reguliariai pasikalba su Rusijos vadovais, tarp jų ir Vladimiru Putinu.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"