TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Suomija laukia Rusijos vadovo

2016 06 30 6:00
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (kairėje) reguliariai susitinka su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Reuters/Scanpix nuotrauka

Rytoj Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyksta vienos dienos darbo vizito į Suomiją. Jos prezidentas Sauli Niinisto svečią sutiks vasaros rezidencijoje Nantalyje, esančiame netoli Turku. Pastarąjį kartą Rusijos lyderis Suomijoje lankėsi 2013 metų birželį.

Iš Europos Sąjungos lyderių Suomijos prezidentas kone labiausiai stengiasi palaikyti dialogą su Maskva. Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, S. Niinisto reguliariai susitinka su V. Putinu ir kalba su juo telefonu. S. Niinisto pakvietė V. Putiną atvykti į Suomiją, kai kovą viešėjo Maskvoje. Per tą susitikimą vadovai susitarė laikinai uždaryti du šiauriausius sienos perėjimo punktus trečiųjų šalių piliečiams. Jie taip pat aptarė tarptautinius klausimus, įskaitant Ukrainą, Siriją ir Arkties regioną.

Kaip rašoma savaitės pradžioje Suomijos prezidento administracijos išplatintame pareiškime, per būsimą susitikimą liepos 1 dieną vadovai ketina aptarti dvišalius ekonominius santykius, situaciją Baltijos jūros regione, Ukrainoje, taip pat karą Sirijoje. Kremliaus pranešime spaudai nurodyta, kad vadovai diskutuos įvairiomis temomis, tarp jų numatytos – prekyba, ekonomika, kultūra. V. Putinas neplanuoja kalbėtis apie Vakarų sankcijų Rusijai panaikinimą. Šalis esą ieško verslo partnerių užsienyje ir tikisi veiksmingo tarpusavio santykių plėtojimo.

V. Putinas patvirtino, kad vyks į Suomiją su vizitu, kai birželio pradžioje Maskvoje lankėsi tos šalies užsienio reikalų ministras Timo Soini. Tačiau tiksli data kurį laiką buvo neaiški. Spėliota, kad Rusijos lyderis ten greičiausiai apsilankys po liepos 8–9 dienomis Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

Sulaukė kritikos

Buvęs Švedijos gynybos ministras Karinas Enstromas neseniai sukritikavo Suomijos lyderio sprendimą pasikviesti V. Putiną. „Mums sunku suprasti, kodėl suomiai kviečia apsilankyti Rusijos lyderį“, – sakė jis. K. Enstromas svarstė, kokios naudos turės tas vizitas.

S. Niinisto dėl savo pozicijos Rusijos atžvilgiu sulaukdavo kritikos iš Baltijos šalių, tačiau Švedijos pareigūno reakcija jį nustebino. Suomijos vadovas atkirto, kad buvęs ministras yra šiek tiek pasenusių pažiūrų. Pasak S. Niinisto, tokios šalys kaip JAV taip pat palaiko dialogą su Maskva. „Kremlius niekada nebandė daryti įtakos Suomijos užsienio politikai“, – nurodė jis.

Didelį susirūpinimą Rusijai kelia Šiaurės Europos valstybių domėjimasis NATO. Balandžio pabaigoje Suomijos vyriausybė paskelbė rekomendacijas dėl narystės Aljanse. Dokumente pažymima, kad narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą, bet ji sulauktų neigiamos Rusijos reakcijos, o tai pakenktų prekybai tarp šių dviejų šalių. Suomija į karinį bloką turėtų stoti tik kartu su Švedija. Jeigu į NATO įstotų viena Suomija, šalis patektų į strategiškai nepalankią situaciją, nes taptų priešakiniu postu, neturinčiu jokio teritorinio ryšio su kita Aljanso valstybe. Jei Švedija šį žingsnį žengtų be Suomijos, ši būtų pažeidžiamesnė nei dabar.

Suomiją su Rusija jungia 1340 km ilgio siena ir sudėtinga istorija. /tumblr.com nuotrauka

Vyko pratybos

Birželio 6–8 dienomis Baltijos jūroje vyko kasmetinės „Baltops“ karinės pratybos. Suomijos Hanko pusiasalyje pirmą kartą išsilaipino NATO karinių pajėgų atstovai. Aljansui nepriklausanti Suomija dažnai rengia bendras pratybas, bet tai pirmas kartas, kai jos vyko šalies teritorijoje. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tuo metu lankydamasis Suomijoje teigė, kad ta šalis jaučiasi saugi ir neketina suartėti su NATO.

Anot Suomijos diplomatijos vadovo T. Soini, šalies sprendimas dalyvauti pratybose grindžiamas tik gynybiniais interesais. Jis priminė, kad „Baltops“ pratybos rengiamos jau kelis dešimtmečius, bet jos nėra nukreiptos prieš Rusiją. Neseniai Suomijos prezidentas pareiškė, kad Maskva nekelia jokios realios grėsmės šalies saugumui.

Kaip skelbė amerikiečių žurnalas „Defense News“, Suomija ir Rusija neva slapta konsultuojasi dėl Aljanso. Esą Maskvai kelia nerimą NATO plėtra į Šiaurės Europos valstybes. Tačiau Suomija paneigė šią informaciją.

Rusų sumažėjo

1340 km ilgio Rusijos siena su Suomija yra ilgesnė nei su kitomis ES valstybėmis kartu sudėjus. Tai įpareigoja Suomiją palaikyti glaudžius ryšius su kaimyne. Tam pritaria ir dalis suomių, kurių pragyvenimo šaltinis priklauso nuo santykių su Rusija.

Iki Ukrainos konflikto ir rublio nuosmukio rusai keliaudavo į pasienyje esantį Suomijos Lapenrantos miestą. Čia jie išmėgindavo šiaurės elnių tempiamas roges, įsigydavo drabužių ir maisto produktų. Tačiau kritus rublio kursui, rusų pastebimai sumažėjo. Į Suomiją apsipirkti atvykstantys rusai dabar išleidžia perpus mažiau nei anksčiau (apie 115 eurų). Jie daugiausia perka maisto produktus, kurių negali įsigyti Rusijoje.

Akivaizdi ir kita tendencija – gerokai daugiau suomių važiuoja apsipirkti į Sankt Peterburgą. Jie apsirūpina degalais (Rusijoje kainuoja triskart pigiau nei Suomijoje), nusiperka maisto, alkoholio, tabako, drabužių, batų ir papuošalų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"