TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Suomija nenori pyktis su Rusija

2014 09 12 6:00
Helsinkis pratęs sulaukti daug svečių iš Rusijos. jollatides.com nuotrauka

Kol kas maisto embargas, kurį Rusija taiko Europos Sąjungai (ES), džiugina tik suomius - jie šluoja iš parduotuvių atpigusius maisto produktus ir "Putino sūrį", o pasienio miesteliai sulaukia masiškai į Suomiją pirkti maisto atvykstančių rusų.

Rusijai uždraudus maisto produktų importą iš ES, suomiai tapo patriotiškesni - beveik kas penktas renkasi vietoje pagamintus produktus. Tokia tendencija buvo pastebima ir anksčiau, tiesiog sankcijos ją dar labiau išryškino.

Sustojus eksportui į Rusiją, Suomijoje net prasidėjo kampanija už vietos gamintojus. Jos organizatoriai teigia, kad jei kiekvienas šalies gyventojas kas mėnesį išleistų 10 eurų daugiau, pirkdamas suomiškus produktus ir naudodamasis vietos verslininkų paslaugomis, per metus Suomijoje atsirastų 10 tūkst. naujų darbo vietų.

Maisto turizmas

Suomija gana skaudžiai jaučia sankcijų karą. Po Vokietijos Rusija yra didžiausia jos prekybos partnerė. 2013 metais Suomija vien maisto produktų išvežė į Rusiją už 400 mln. eurų. Dėl sankcijų, kurias Rusija pati pritaikė sau, Suomijos eksportas šiemet sumažės. Šaliai tai gali kainuoti 1 proc. bendrojo vidaus produkto 2014-2015 metais.

Tačiau kol kas suomiai džiaugiasi embargu, mat dėl jo labai sumažėjo kainos. Kad sušvelnintų nuostolius, gamintojai pigiai parduoda prekes, kurios buvo skirtos eksportui. Pavyzdžiui, labai atpigo sūris "Oltermanni", pirkėjai jį šluote iššluoja iš parduotuvių lentynų. Vienas populiariausių Suomijoje sūrių Rusijai skirtoje pakuotėje dabar vadinamas "Putino sūriu".

Maistas atpigo ir kaimynėje Estijoje. O Rusijoje viskas priešingai - produktai sparčiai brangsta ir skatina tokį reiškinį, kuris vadinamas maisto prekių turizmu. Jis klesti pasienio miestuose. Rusai iš Sankt Peterburgo autobusais važiuoja į Suomiją ir ten didžiuliais kiekiais - dėžėmis bei pakuotėmis - perka produktus, kurie dėl embargo dingo iš Rusijos parduotuvių. Kai kurie pasienio gyventojai vyksta į Suomiją apsipirkti dukart per savaitę. Jie sako, kad maistas ten daug pigesnis ir kur kas geresnės kokybės. Žmonės perka Suomijoje net grietinę, nes ji perpus pigesnė nei Rusijoje. Kiti teigia, jog ir suomiškos žuvys geresnės už rusiškas. Sankt Peterburge yra šeimų, kurios apskritai nevalgo maisto iš vietinių parduotuvių, o kas savaitę važiuoja apsipirkti į Suomiją.

Suomijos pasienio miesteliai patenkinti šiais pirkėjais, kurių per metus sulaukia kelių milijonų. Iš to jie gauna gražaus pinigo ir baiminasi tik vieno - kad rusai nustos čia atvažiuoti. Tai būtų tikra katastrofa: didėtų nedarbas, mažėtų investicijų. Todėl stengiamasi, kad atvykę rusai jaustųsi laimingi. Nenuostabu, jog šių miestelių valdžia ir žmonės nieko nenori girdėti apie NATO.

Prieš narystę NATO

Suomijos ir Rusijos santykiai nuo seno yra ypatingi. Sovietų Sąjunga atplėšė nuo Suomijos didžiulę Karelijos, nuostabaus ežerų ir beržynų krašto, teritoriją, išnaikino vietos gyventojus, tačiau šalis didvyriškai kovėsi už savo laisvę per Žiemos karą ir apsigynė nuo Rusijos okupacijos. Vėliau sugebėjo vykdyti sovietams draugišką politiką ir palaikyti su jais glaudžius ekonominius ryšius. Suomija ir dabar yra viena tų ES valstybių, kurios niekada nenori pyktis su Rusija. Premjeras Alexanderas Stubbas turėjo gintis, jog Suomija netrukdė patvirtinti naujo sankcijų Rusijai paketo, tik laikėsi nuomonės, kaip ir kitos valstybės, kad jų taikymą derėtų atidėti. Suomijos užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja neslėpė nepalaikantis sankcijų kurso, bet vyriausybė patikino, kad jo nuomonė šalies pozicijai neatsiliepė.

Vis dėlto įvykiai Ukrainoje paskatino istoriškai neutralią Suomiją stiprinti ryšius su NATO. Suomija ir Rusija turi 1300 km bendrą sieną. Dauguma suomių nelinkę pritarti narystei NATO, nors premjeras to nori. Ką jau kalbėti, kad prieš tai piestu stoja kaimynė Rusija. Šių metų pradžioje A. Stubbas aiškiai išdėstė savo poziciją: "Mūsų tikslas turi būti maksimalus Suomijos saugumas ir dalyvavimas priimant sprendimus, o narystė NATO tai geriausiai garantuoja." Kaip rodo apklausos, premjerui pritaria tik ketvirtadalis iš 5,5 mln. Suomijos gyventojų. Vos tik A. Stubbas užsiminė apie NATO, iš Kremliaus aukščiausiu lygiu atskriejo grasinimas, kad rusofobija gali sukelti trečiąjį pasaulinį karą. Vis dėlto per NATO viršūnių susitikimą Velse Suomija ir Švedija pasirašė jų ryšius su NATO stiprinančią specialią sutartį HNS, leidžiančią priimti NATO pajėgų pagalbą susiklosčius ypatingoms situacijoms. Kaip tokios minimos katastrofos, nelaimės ir grėsmė saugumui. HNS apima ir bendras pratybas bei karinį bendradarbiavimą.

Dauguma švedų, kaip ir suomių, nepritaria savo šalies narystei NATO.

Už draugystę

Suomiai turi savą būdą sugyventi su rusais - kad nenukentėtų nuo jų ir išpeštų kuo daugiau naudos. Dauguma suomių, nors yra pragmatiški, nepritaria beviziam režimui su Rusija ir žemės pardavimui Rusijos piliečiams. Žmonės baiminasi nusikalstamumo, eilių pasienyje. Suomiams atrodo neteisinga, kad rusai Suomijoje gali pirkti vasarnamius prie ežerų, o jiems to paties daryti Rusijoje, žemėse, kurios prieš Antrąjį pasaulinį karą priklausė Suomijai, neleidžiama. Nors ne tiek daug rusų įsigyja žemės Suomijoje, jos kainos rytinėje šalies dalyje vis dėlto gerokai pakilo.

Galima sakyti, kad suomiai trokšta draugystės su rusais, bet širdyje daugelis jų nemėgsta, tik slepia tai - dėl verslo ir naudos.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"