TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Suomija: saugumas stiprinant santykius

2015 04 02 6:00
Balandžio 19-ąją Suomijoje vyks parlamento rinkimai. blogs.helsinki.fi nuotrauka

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel šios savaitės vizitas Suomijoje buvo trumpas, bet reikšmingas. Kai kurie apžvalgininkai tvirtino, kad artėjant parlamento rinkimams tai buvo centro dešiniosios Nacionalinės koalicijos partijos rinkimų triukas. Kiti aiškino, kad Suomija rūpinasi savo saugumu, todėl gludina santykius su senomis sąjungininkėmis.

Paskutinį kartą Vokietijos vadovė Suomijoje lankėsi 2006 metais, kai šalis pirmininkavo Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Tai nereiškia, kad dviejų valstybių santykiai yra blogi. Politikos apžvalgininkės Susannos Turunen manymu, jie yra net geresni nei daugelio kitų ES narių. Ukrainoje prasidėjus konfliktui Vokietija, o ne Rusija, dabar yra didžiausia Suomijos prekybos partnerė. Kai kurie analitikai teigia, kad Helsinkis beatodairiškai remia Berlyną.

A. Merkel Helsinkyje lankėsi likus mažiau nei trims savaitėms iki parlamento rinkimų Suomijoje. Galimas daiktas, jog Vokietijos centro dešiniųjų lyderės apsilankymas Helsinkyje buvo sumanus Suomijos centro dešiniųjų ministro pirmininko Alexanderio Stubbo rinkimų žingsnis siekiant privilioti rinkėjų. Tačiau, pasak politikos apžvalgininkės S. Turunen, tai gali duoti priešingą rezultatą. Remiantis naujausia gyventojų nuomonės apklausa, beveik pusė milijono rinkėjų dar nėra apsisprendę, kam atiduos savo balsą. Po šio vizito, pajutę centro dešiniųjų spaudimą, jie esą tyčia gali savo balsus atiduoti kairiosioms politinėms jėgoms.

Lyderių susitikimai

Suomijos vyriausybės vadovas A. Stubbas ir prezidentas Saulis Niinisto su Vokietijos vadove aptarė Europos ekonomikos atsigavimą po recesijos ir rytinių sienų apsaugą. Per Helsinkio universitete surengtą seminarą „Europos saugumas ir konfliktas Ukrainoje“ A. Merkel pabrėžė, kad Europos stiprybė yra jos vienybė. Politikės teigimu, reikia kartu ginti Ukrainos apsisprendimo teisę. Pasak jos, Rusija savo veiksmais Ukrainoje sugriovė pasitikėjimą. Suomijos premjeras pareiškė, kad Rusija elgiasi pagal savo pačios susikurtas taisykles, neatsižvelgdama į kitus tarptautinius veikėjus. Kaip tikino A. Stubbas, keičiantis tarptautinei tvarkai Suomija privalo užtikrinti savo saugumą stiprindama bendradarbiavimą su partneriais.

Per kiek daugiau nei pusę valandos trukusį A. Merkel ir S. Niinisto susitikimą vadovai spėjo aptarti ES ir Rusijos santykius, Europos saugumo ir gynybos politiką, taip pat konfliktą Ukrainoje, Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose. Panašius klausimus Suomijos prezidentas kėlė šiomis dienomis su oficialiu vizitu lankydamasis Lenkijoje. Antradienį jis susitiko su Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu. Lenkijos vadovas pabrėžė, kad Suomija yra labai svarbi jo šalies ekonomikos augimui ir pridūrė, kad sieks pritraukti daugiau investuotojų iš Suomijos. Savo ruožtu S. Niinisto pažymėjo, kad su Lenkija ketina pasidalyti technologiniais sprendimais dėl švarios branduolinės energetikos. Vadovai susitarė toliau glaudžiai bendradarbiauti ekonomikos, energetikos, saugumo, Rytų politikos, žemės ūkio ir kultūros srityse.

Narystės NATO klausimas

Buvęs Suomijos gynybos pajėgų vadas Paulis Juhanis Kaskealas Suomijos laikraščiui „Iltalehti“ neseniai sakė, kad nepaisydama JAV, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos spaudimo dešimtojo dešimtmečio viduryje šalis atsisakė stoti į NATO. Pasak kariškio, tuo metu buvo baiminamasi, jog kilus konfliktui Suomija bus priversta prisiimti atsakomybę ginti Estiją. P. J. Kaskealas tikino, kad tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl Suomija neprisijungė prie Aljanso.

Pernai lapkritį prezidentas minėjo, kad Suomijai svarbesnis yra karinis bendradarbiavimas su Švedija ir NATO. Tačiau Rusijai vis energingiau regione demonstruojant savo raumenis, taip pat artėjant balandžio 19-ajai, kai vyks parlamento rinkimai, Suomijos politikai vis karščiau diskutuoja apie narystę Aljanse. Praėjusį mėnesį S. Niinisto pareiškė, kad partijų lyderiai neatmeta narystės organizacijoje pasirinkimo galimybės. Jis taip pat pabrėžė, kad pasiryžus žengti šį žingsnį šalyje būtų rengiamas referendumas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"