TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Suomijos politinių diskusijų centre – Rusijos klausimas

2015 04 17 6:00
Helsinkio gatvėse kabantys kandidatų plakatai ragina gyventojus rinktis: narystė NATO ar pragmatiška draugystė su agresyvia kaimyne. Reuters/Scanpix nuotraukos

Savaitgalį Suomijoje vyks parlamento rinkimai. Prieš balsavimą suomiai ir tarptautinių santykių ekspertai daugiausia dėmesio skiria šalies diplomatiniam šokiui su Rusija: nuo artimesnių ryšių su NATO iki gandų, kad Kremlius perka žemės sklypus šalyje.

Balso teisę turintys suomiai sekmadienį rinksis, ką norėtų matyti prie vyriausybės vairo: ar apklausose pirmaujančios centristinės opozicijos partijos pirmininką Juhą Sipilą, pasisakantį prieš stojimą į NATO, ar dabartinį centro dešiniųjų premjerą Alexanderį Stubbą, norintį, kad jo šalis būtų šio karinio Aljanso narė.

Griežta retorika

Šių dviejų politikų debatai skamba regioniniu mastu ir rūpi ne tik suomiams - Rusijos klausimas kelia nerimą ir kitoms Šiaurės šalims. Praėjusią savaitę Švedija, Norvegija, Suomija, Danija ir Islandija paskelbė bendrą pranešimą, kuriame Rusijos keliami iššūkiai įvardijami kaip priežastis stiprinti karinį bendradarbiavimą. Iki šiol šiauriečiai dar niekada nevartojo tokios griežtos retorikos Maskvos atžvilgiu. Minėtas bendras pareiškimas nuskambėjo po metus trukusių Kremliaus karinių oro pajėgų manevrų Šiaurės valstybių oro erdvėse, kaltinimų šnipinėjimais ir ginkluotųjų pajėgų pratybų pasienyje. Maskva į šalių raginimą stiprinti karinį bendradarbiavimą atsakė nieko nelaukdama ir pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos polinkis prie NATO kelia ypač didelį susirūpinimą Rusijai.

Toks griežtas pareiškimas, padarytas kartu su kitomis regiono valstybėmis, Suomijai, kuri su Rusija dalijasi 1,3 tūkst. km sieną, yra gana reikšmingas žingsnis. Šios dvi šalys kariavo 1939 bei 1944 metais ir tuomet suomiai neteko didelės teritorijos. Šaltojo karo metais sąvoka "finlandizacija" ėmė reikšti valstybės suverenumo savanorišką apribojimą dėl galingesnės kaimynės interesų.

Vėliau Helsinkis nustojo bijoti Kremliaus ir ėmė judėti arčiau Vakarų: 1995 metais įstojo į Europos Sąjungą, o 1999-aisiais įsivedė eurą. Tačiau, kaip ir Švedija, šalis vis dar nepriklauso NATO. Kadangi apie 8 proc. Suomijos eksporto keliauja į Rusiją, Helsinkis palaikydamas santykius su Maskva stengiasi išlikti kuo pragmatiškesnis.

Erzina Maskvą

Apklausos rodo, kad dauguma suomių prieštarauja šalies narystei NATO, tačiau taip manančiųjų vis mažėja. Apie ketvirtį iš 5,5 mln. Suomijos gyventojų palaiko premjero poziciją dėl stojimo į Aljansą. Vis daugiau švedų taip pat linksta prie narystės NATO. Net menkiausia užuomina apie Švedijos ir Suomijos narystę šiame kariniame bloke erzina Maskvą. 2013 metais Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas net pareiškė, kad joms prisijungus prie Aljanso Kremlius bus priverstas imtis atsakomųjų priemonių.

Anot britų politologo Keiro Gileso, ankstesnė Suomijos politikų karta instinktyviai vengė erzinti Rusiją ir stengėsi jokiais būdais jos neįžeisti. Dabar toks mąstymas iš viešosios erdvės beveik išnykęs, tačiau kai kuriose srityse dar galima pastebėti jo likučių.

Vis dėlto tiek Suomija, tiek Švedija jau juda glaudesnių ryšių su NATO link. Abi šalys bendradarbiauja su Aljanso narėmis regione (Danija, Norvegija ir Islandija), be to, dalyvavo NATO misijoje Afganistane. Beje, kovo mėnesį Rusijos gynybos ministerija viešai pagrasino Danijos karo laivams atominiu ginklu, jeigu Kopenhaga nuspręs prisijungti prie NATO priešraketinės gynybos sistemos.

Suomių prielankumą narystei NATO gali dar labiau sustiprinti neseniai šalies gynybos ministro pareikštas susirūpinimas dėl pranešimų, kad Rusija investuoja į teritorijas Suomijoje, šalia valstybės karinių bazių.

Nepaisydami kai kurių politikų diplomatinių pastangų, dalis Suomijos gyventojų, ypač tų, kurių pragyvenimo šaltinis priklauso nuo santykių su Rusija, nenori, kad jų šalis atsiribotų nuo Maskvos. Iki Ukrainos konflikto ir rublio krizės rusų turistai plūsdavo į pasienio Lapenrantos miestą. Čia jie buvo itin pamėgę važinėtis šiaurės elnių tempiamomis rogėmis, taip pat įsigydavo drabužių arba maisto produktų. Nusilpus rubliui, lankytojų iš Rusijos Suomijoje sumažėjo 13 proc. ir pernai buvo 4,5 milijono. Suomių eksportas į Rusiją, trečią pagal didumą užsienio prekybos rinką, taip pat nukentėjo – susitraukė 14 procentų.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"